Ne vienerius metus Lietuvos vardą garsinanti lazerių pramonė bei milžiniškas perspektyvas demonstruojantis biotechnologijų sektorius – tai gerieji tvaraus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiai. Visgi, Lietuvoje tai daugiau išimtis, nei taisyklė. Nepaisant ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste didėjančio taikomųjų mokslinių tyrimų verslui poreikio bei didžiulio neišnaudojamo mokslo įstaigose esančio inovacijų potencialo ir abipusės naudos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygis vis dar išlieka žemas. Kodėl ir ar įmanoma tai pakeisti?

Bendradarbiavimo atveriamos durys

Verslo ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas pasižymi akivaizdžia abipuse nauda ir galimybėmis. Skirtingai nuo prekybinių santykių, grindžiamų „duok – imk“ ryšiu, mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriamas abipusio bendravimo ir nuolatinio apsikeitimo žiniomis, randant bendrus sprendimus, pagrindu. Sėkmingas šių, iš pirmo žvilgsnio, visiškai skirtingų grupių bendradarbiavimas kuria palankias sąlygas inovacijoms plėstis ir įsitvirtinti įvairiose, kartais ir netikėtose, visuomenės gyvenimo srityse, o efektyvus inovacijų panaudojimas versle didina darbo efektyvumą, šalies ekonomikos konkurencingumą bei skatina eksportą ir ūkio plėtrą. 

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenimis, populiariausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma, abiejų pusių teigimu, yra bendri mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai. Įdomu, kad tokiuose projektuose dažniau dalyvauja tie verslo atstovai, kurių MTEP veiklos yra finansuojamos viešojo sektoriaus lėšomis. Be to, bendradarbiauti su mokslu dažniau renkasi jaunos (iki 5 m.) įmonės bei darbo patirties mokslo ir studijų institucijose turėjęs verslas. Tarp mokslininkų tokio bendradarbiavimo šalininkais dažniau tampa patirties privataus verslo įmonėse turintys akademikai. Dažniausiai bendradarbiauja technologinių, rečiausiai – humanitarinių mokslų atstovai. Nors bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis pasinaudoja tik nedidelė verslo ir mokslo atstovų dalis, absoliuti dauguma teigiamai vertina šią patirtį, yra patenkinti vykdytų projektų rezultatais ir ketina bendradarbiauti ir ateityje. Be to, abi pusės pastebi, kad bendradarbiaujant gaunama nauda tiesiogiai proporcinga įdėtoms pastangoms. 

Verslo atstovų teigimu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis atveria galimybes pasinaudoti išorinių ekspertų patirtimi ir žiniomis, pagreitina naujų produktų kūrimą, leidžia atrasti naujų, kvalifikuotų darbuotojų bei įgyti teises į intelektinę nuosavybę.  Be to, bendradarbiavimas su mokslininkais padeda suprasti rinkos tendencijas, šiandienos mokslo galimybių ribas ir planuoti verslo vystymą. Gauta finansinė nauda prisideda prie esamų įmonės produktų didesnio konkurencingumo bei padeda sukurti naujus produktus. 

Tyrėjų atžvilgiu bendradarbiavimas su verslu suteikia finansinės naudos, padeda užmegzti naudingus kontaktus, padidina atliekamų mokslinių tyrimų našumą bei leidžia pasinaudoti vertinga verslo įmonių patirtimi. Abi pusės sutinka, kad mokslas gali verslui pasiūlyti reikalingų sprendimų ir paslaugų. 

Pastebima, kad tiesioginis mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, apeinant mokslo institucijas, nėra paplitęs. Bendradarbiavimas įgalinamas pasitelkus Atviros prieigos centrus, kuriuose mokslo institucijų ištekliai yra prieinami ne tik tų institucijų darbuotojams, studentams ar stažuotojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo subjektų. „Vieno langelio“ principu veikiantys centrai leidžia užsakyti mokslininkų paslaugas, pateikiant užklausą technologijų perdavimo specialistams, kurie tarpininkauja ieškant optimaliausios paslaugos, tyrimo sprendimo bei reikiamos srities mokslininkų. Atviros prieigos centrų paslaugos prieinamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslo įmonėms.

Polinkio bendradarbiauti stinga 

Nepaisant visapusiškos naudos abiem pusėms, mokslas ir verslas nėra linkę bendradarbiauti. O riboti partnerystės mastai ilgalaikėje perspektyvoje prisideda prie nedidelio Lietuvos ekonomikos poslinkio link aukštos pridėtinės vertės produkcijos gamybos. 

Bendradarbiavimą stabdančių veiksnių sąrašas labai įvairus ir nevienareikšmiškas, be to, tikėtina, kad kiekvienas verslo ar mokslo subjektas jį galėtų papildyti ir individualiomis priežastimis. Vienas fundamentaliausių, nors ir diskutuotinų veiksnių – daugeliu atvejų labai skirtingas mokslo ir verslo požiūris į tam tikras problemas. Verslui dažnai reikia technologinių sprendimų čia ir dabar, o mokslininkai bei akademikai paprastai yra linkę į gilesnius, daugiau laiko reikalaujančius tyrimus.

Verslo atstovų teigimu, didžiausias verslą, norintį bendradarbiauti su mokslu, stabdantis veiksnys – informacijos trūkumas bei nežinojimas nuo ko pradėti.  Dalis verslo atstovų taip pat mano, kad bendradarbiauti tiesiog neapsimoka – kaštai yra didesni nei gaunama nauda. Baugina ir sudėtingas bendrų mokslo ir verslo projektų administravimo procesas, sudėtingas projekto paraiškos rengimas bei aukštas biurokratijos lygis atsiskaitant už projekto rezultatus. Kai kurioms įmonėms mokslininkų pagalba net neatrodo reikalinga.

Tyrėjų akimis bene labiausiai potencialų bendradarbiavimą stabdo tinkamų verslo partnerių bei privačių finansavimo šaltinių nebuvimas. Aktualus ir aiškios, lengvai prieinamos informacijos trūkumo veiksnys. Taip pat didžioji dalis tyrėjų nemano, kad jų kompetencijos galėtų būti tiesiogiai pritaikomos jiems žinomose verslo įmonėse. Tačiau net esant tinkamoms išorės aplinkybėms (egzistuoja finansavimo šaltinis, tinkami partneriai, žinomas bendradarbiavimo pobūdis) dažnu atveju mokslininkai neįsitraukia dėl pernelyg didelio užimtumo, esamų įsipareigojimų universitetams ir mokslinių tyrimų institutams ar paprasčiausio nesuinteresuotumo imtis verslui aktualių problemų sprendimo. Tokia tendencija dažniau pastebima tarp vyresnio amžiaus tyrėjų. 

Kaip paskatinti bendradarbiavimą?

Ekspertų teigimu, dažnu atveju mokslo ir verslo bendradarbiavimas užsimezga per asmenines pažintis, o ne esamas bendradarbiavimą įgalinančias struktūras. Tokios bendradarbiaujančių pusių preferencijos bei žemas bendradarbiavimo lygis verčia iš esmės pergalvoti mokslo ir verslo partnerystės modelį, skatinančias priemones, jų veikimo principus ir kelius.

Su mokslu nebendradarbiaujantį verslą pradėti vykdyti bendrus projektus paskatinti galėtų aiškiai identifikuojamas veiklos plėtros poreikis – siekis kurti naujas ir/ar vystyti jau esamas technologijas bei gauti naujų žinių. Taip pat suprantamai pateikta informacija apie bendradarbiavimo galimybes. Be abejonės privalu išryškinti ir tokio bendradarbiavimo teikiamą naudą – didėjantį įmonės konkurencingumą ir praktinę vertę, pritaikomą rytdienos galimybėms.  

Ne paslaptis, kad vienas pagrindinių tyrėjus įsitraukti į bendrus projektus su verslu skatinantis motyvas yra papildomas uždarbis. Taip pat aktualus noras įgyti naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų bei gerinti asmeninius mokslinio darbo rezultatus. Taigi mokslininkus partnerystė su verslu domina tiek, kiek ji naudinga finansiškai bei aprėpia ir asmeninius mokslinius interesus.

Siekiant paskatinti ar sustiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą derėtų iš esmės spręsti šias kompleksiškas problemines sritis – finansavimą, administravimą, informuotumą, tarptautiškumą. Derėtų ne tik didinti finansavimą ir jo tvarumą, bet ir supaprastinti finansavimo procedūras bei įtvirtinti finansavimą pagal rezultatus. Teigiamų rezultatų atneštų ir administracinės naštos bei biurokratijos mažinimas tiek paraiškų teikimo, tiek projekto vykdymo ir vertinimo stadijose. Informavimo ir komunikavimo problemas rekomenduojama spręsti pateikiant daugiau aiškios ir paprastai suformuluotos informacijos lengvai prieinamuose šaltiniuose, informacinių renginių metu, duomenų bazėse ir t.t. Skatintina komunikacija, siekiant išsiaiškinti verslo poreikius ir specifiką bei pabrėžti mokslo pasiekimus ir potencialą. Galiausiai, reikėtų neapsiriboti tik Lietuvoje esančiomis mokslo institucijomis ar verslu. Mokslo ir verslo bendradarbiavimui valstybių sienos neturėtų būti aktualios, tad reikėtų didinti Lietuvoje esančių mokslo institucijų prieinamumą užsienio verslo subjektams. O Lietuvos verslui, neradus tinkamos mokslinės infrastruktūros gimtojoje šalyje, derėtų nenusigręžti nuo užsienyje esančios pasiūlos. 

Siekdami stiprinti aukštojo mokslo institucijų bei jų tyrimų infrastruktūrų vaidmenį regioninių inovacijų plėtros procese, Lietuvos inovacijų centras bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su dar 9 Europos partneriais susibūrė į bendrą tarptautinę iniciatyvą InnoHEIs. Iniciatyvos veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras