Lietuvoje bei didžiojoje dalyje pasaulio įvestas karantinas smarkiai pakeitė ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir rinkos veidą. Daugeliui puikiai pažįstama e-komercija rodos per naktį tapo pagrindiniu ekonomikos varikliu. Staigūs pokyčiai atnešė nemažą puokštę iššūkių internetinės prekybos naujokams, tačiau kartu pažėrė ir galimybių. Vartotojams taip pat teko prisitaikyti prie naujų praktikų, kurios tikėtina nepasitrauks net karantinui pasibaigus.

E-komercija karantino metu. Su kokiais iššūkiais susidūrė naujokai?

Uždarius fizines parduotuves, didelė dalis įmonių, anksčiau neskyrusių deramo dėmesio elektroninei prekybai, buvo priverstos prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių per nepaprastai trumpą laiką. Įprastomis sąlygomis daug laiko, žinių ir investicijų reikalaujantis procesas, karantino paskatintas, įvyko kone per naktį. Norėjai išgyventi – turėjai keltis į internetą.

Žengęs pirmuosius prekybos internete žingsnius verslas, neturėjęs e-komercijos patirties, susidūrė su nelengvais iššūkiais. Reikėjo apsispręsti, ar kurti savo internetinės prekybos puslapį, ar naudotis jau egzistuojančiomis elektroninės prekybos platformomis (pvz.: pigu.lt, ebay, amazon ir kt.). Teko apsvarstyti ir galimus mokėjimo būdus, logistiką, operacijų vykdymą, klientų aptarnavimą bei kitus kertinius procesus. 

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų nesudėtingas prekių aprašymo procesas taip pat pareikalavo papildomo darbo ir pastangų. Informatyvūs, patrauklūs bei taisyklinga valstybine kalba spindintys prekių aprašymai pasirodė esantys neperkandami ne vienai per karantiną e-komercijoje startavusiai mažai ar vidutinei įmonei (MVĮ). Greitų sprendimų poreikį augino ir kiekybinių reikalavimų užtikrinimas. Verslai, neturėję automatizuotų sandėlio likučio peržiūros technologijų, buvo priversti jas įsidiegti arba ieškoti alternatyvų. Galiausiai, daugiau dėmesio nei anksčiau pareikalavo ir komunikacija bei reklama – būtini tiek skaitmeninės, tiek tradicinės rinkodaros principai. Įmonėms reikėjo išsigryninti, ką ir kaip komunikuoti, kokius kanalus naudoti, kokias istorijas kurti, kaip „išnaudoti“ aktualų pandemijos ir buvimo namuose naratyvą. E-komercijos naujokai puolė ieškoti atsakymų. 

Pandemija keičia vartotojų elgseną

Žmonėms užsidarius namuose pasikeitė ir jų apsipirkimo įpročiai. Dažnu atveju nebegalėdami rinktis fizinių parduotuvių, vartotojai užplūdo internetines. Nemaža dalis jų – pirmą kartą. Nepaisant priverstinių paskatų apsipirkti internetu, šios praktikos naujokai labai greitai įsitikino e-komercijos privalumais. Jokių eilių, pigiau, greičiau, platesnis asortimentas, o svarbiausia – saugu. Pirkėjų internetu skaičiai viršijo bet kokius iki-karantininius lūkesčius. O juk dar metų pradžioje pagal e-komercijos populiarumą Lietuva gerokai atsiliko nuo JAV ar didžiųjų Vakarų Europos valstybių.

Prie staigaus internetinės prekybos augimo prisidėjo ir sudėtingėjanti ekonomikos situacija. Užklupus finansiniam sunkmečiui vartotojai visada ieško būdų, kaip sutaupyti. Dėl to mažesnę kainą galinti pasiūlyti internetinė prekyba neretai tampa pirmuoju pasirinkimu. Ši tendencija buvo matoma ir per 2008 m. krizę Lietuvoje. Tad nors COVID-19 pandemijos sukelta krizė išskirtinė ir jos pradžioje perkamoji galia buvo didelė, pastebima, kad laikui bėgant vartotojai tampa vis jautresni kainoms ir konkurencija tarp e-komercijos atstovų tik didėja.

Vis drąsiau artikuliuojami spėjimai, kaip pasikeis pasaulis ir mūsų kasdieniai įpročiai, reikalauja papildomo apmąstymo. Tikėtina, kad jau spėjęs susiformuoti apsipirkimo internetu įprotis nedings su karantino pabaiga. Nenuginčijamas tokio elgesio pokyčio pranašumas „papirko“ ne vieną vartotoją. Be to, dažnai girdimos mokslininkų prognozės leidžia manyti, kad virusas niekur nedings ir gali tekti išmokti su juo gyventi, visuomenei tampant atsargesne bei nuolat vengiant nereikalingų kontaktų, kaip pavyzdžiui grūsties prekybos centruose.

Internetinės prekybos potencialas: būti ar nebūti internete? 

„Karantinas baigsis, tačiau jo metu atsiradę žmonių elgsenos pokyčiai tikėtina išliks ilgam. Tad visi verslai, vis dar svarstantys, ar verta investuoti į skaitmeninius sprendimus ir e-komerciją, turėtų nebesvarstyti ir veikti. E-komercija, net ir be karantino „pagalbos“ anksčiau ar vėliau būtų tapusi nauja norma, nes be jokios abejonės ji padeda didinti konkurencingumą bei greitinti kasdienius procesus“, –sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Vilma Vilutytė. 

 Visgi norint suvokti, kodėl verta būti internete – t.y. koks yra internetinės prekybos potencialas, naudinga žinoti, kokia dalis vartotojų apskritai tokiomis galimybėmis naudojasi arba gali pasinaudoti.  Skaičiuojama, kad šiandien išsivysčiusiose šalyse prieigą prie interneto turi 87 proc. gyventojų. Lietuvos statistikos departamento 2019 m. duomenimis, Lietuvoje internetas prieinamas 82 proc. žmonių.

Tačiau kiek jų iš tiesų perka internetu? Statista duomenimis, ketvirtadalis pasaulio gyventojų naudojasi internetine prekyba, o per pastaruosius penkerius metus šis skaičius išaugo net trečdaliu. Lietuvoje 4 iš 10 žmonių teigia bent kartą per mėnesį apsiperkantys internetu. Nepaisant to, internetinė prekyba Lietuvoje tesudaro 6 proc. visų šalyje įvykstančių pardavimų. Galima spėti, kad tai susiję su vis pilnėjančiais lietuvių pirkinių krepšeliais užsienio elektroninėse parduotuvėse.

Besiruošiantys ar e-komerciją jau vykdantys verslai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip keičiasi žmonių praleidžiamas laikas internete. Nors valandų, praleistų naršant internete, skaičius nuolat auga, kompiuterio naudojimas šiam tikslui išlieka stabilus ar net palaipsniui mažėja. Tačiau žaibiškai auga internete praleidžiamas laikas naršant mobiliuosiuose įrenginiuose. Per pastarąjį dešimtmetį jis išaugo beveik dešimt kartų. Taigi, norėdamas sėkmingai vystyti internetinę prekybą, verslas privalo užtikrinti patogų, greitą ir malonų apsipirkimą telefono ekrane.

Karantinas – geriausias laikas plėstis į užsienio rinkas?

Išaugus elektroninės prekybos poreikiui, globalioje rinkoje fiksuojamas didžiulis naujų vartotojų srautas. Dažnu atveju nauji klientai reiškia nelojalius klientus, dėl to e-parduotuvėms, net ir naujoms, yra lengviau juos pritraukti. Be to, dalis vartotojų, apsipirkimą internetu rinkęsi dar iki pandemijos, jos metu liko nusivylę savo įprastomis apsipirkimo vietomis dėl vėluojančių siuntų, neefektyvaus klientų aptarnavimo, pamestų prekių ar kitų drastiškai pasikeitusios kasdienybės sukeltų iššūkių. Šie vartotojai – taip pat puiki auditorija naujiems e-komercijos žaidėjams. Tad ar gali būti geresnis metas išbandyti savo jėgas užsienio internetinėse rinkose? 

„Tinkamai pasiruošti e-komercijos eksportui gali kiekvienas. Greta tradicinių namų darbų, kurių reikalauja žengimas į bet kurią pasaulio rinką, šiuo netradiciniu laikotarpiu svarbiausia atrasti savo prekės ar paslaugos aktualumą bei pranašumą prieš egzistuojančius rinkos lyderius ir turėti aiškią strategiją, kaip tai tinkamai iškomunikuoti“, – sako V. Vilutytė. 

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui Future Ecom, siekiančiam padėti politikos formuotojams bei verslo paramos organizacijoms geriau suprasti kliūtis, trukdančias MVĮ pagerinti įmonės skaitmeninimo ir automatizavimo lygį bei pilnai išnaudoti globalios internetinės rinkos potencialą. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir kofinansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.