Lietuvos ekonomikos varikliu laikytas transporto sektorius šiandien išgyvena ne pačias lengviausias dienas. Pandemijai sustabdžius žmonių judėjimą, nuostolius skaičiuoja ne tik keleivių, bet ir krovinių vežimo įmonės. Kasdienybės toli gražu nepalengvina ir kova su prieštaringai vertinamo Mobilumo pakelto priėmimu bei galimi žmonių judumo pokyčiai karantinui pasibaigus.

Vežėjų apklausa atskleidė milžiniškus nuostolius

Siekdama operatyviai įvertinti COVID-19 poveikį transporto sektoriui nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atliko Lietuvos transporto įmonių apklausą. Apklausoje dalyvavo 111 įmonių. Apklausos rezultatai atskleidė naujus iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, bei jau du mėnesius trunkančio karantino padarinius visam sektoriui.

Per pastarąjį dešimtmetį prie spartaus Lietuvos ekonomikos augimo stipriai prisidėjęs transporto sektorius dėl pasaulinės pandemijos patiria milžiniškus nuostolius. Daugiau nei 90 proc. įmonių didžiausia COVID-19 neigiama pasekme įvardija kritusią apyvartą bei sumažėjusias užsakymų apimtis. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šių metų pirmasis ketvirtis, daugumos įmonių teigimu, išlydėtas su 11-30 proc. sumažėjusia apyvarta. Absoliuti dauguma įmonių nemano, kad situacija pagerės, ir antrajame šių metų ketvirtyje tikisi ir toliau mažėjančios apyvartos. Užsitęsus pasaulinei ekonomikos recesijai, trečdalis įmonių teigia jos nepakelsiančios ir būsiančios priverstos skelbti bankrotą. Tik nedidelė dalis įmonių turi planą ar strategiją, kaip reikėtų išgyventi ilgesnės recesijos sąlygomis. 

Iššūkių transporto sektoriui kelia ir vėluojantys atsiskaitymai iš klientų, apyvartinių lėšų trūkumas, sunkumai vykdant finansinius įsipareigojimus valstybei ir kredito įstaigoms bei dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus nenaudojamos transporto priemonės. Be to, dažna įmonė susiduria su problemomis gabenant krovinius į labiausiai nuo viruso nukentėjusius regionus – vairuotojai nenori ten vykti.  

Vertindamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytą ekonomikos skatinimo planą transporto sektoriaus įmonės gana vieningos – skatinimo apimtys nepakankamos, o transporto verslui būtinas papildomas finansavimas.  Tačiau, nors dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių ekonomikos skatinimo planą vertina ne neigiamai, 85 proc. pabrėžia susiduriančios su aiškumo bei informacijos apie šį planą stoka.

Prašo stabdyti Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą

Pastaraisiais mėnesiais Lietuva ir dar kelios bendramintės ES šalys narės ragino atsakingas ES institucijas stabdyti Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą iki pandemijos pabaigos bei kol nebus įvertintas jos poveikis transporto sektoriui Europoje ir kiekvienoje bendrijos valstybėje. Prie raginimų prisidėjo ir Lietuvos vežėjų susivienijimai. Nepasitenkinimą prieštaringai vertinamu paketu liudija ir minėtoji „Linava“ vežėjų apklausa. Jos duomenimis, dauguma transporto sektoriaus įmonių pagrindiniu ES institucijų sprendimu transporto ir logistikos sektoriui krizės akivaizdoje mato Mobilumo paketo stabdymą. 

Bene daugiausiai aštrių diskusijų sulaukia pakete išdėstytas įpareigojimas krovinius vežančius vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Nors, kaip teigia paketą palaikančios pusės, tokia nuostata atneštų daugiau skaidrumo ir atskaitomybės bendrojoje rinkoje, periferijoje esančių šalių įmonėms, tarp jų ir Lietuvos, tai reikštų milžiniškas papildomas išlaidas ir didėjančią taršą. Nepaisant raginimų ir pasipiktinimo, Europos Parlamente Mobilumo paketo priėmimo procedūros tęsiasi.

Kintantys gyventojų įpročiai gali atsiliepti transporto sektoriui 

Nors kol kas dar anksti prognozuoti, kaip pasaulinė pandemija bei keletą mėnesių trunkantis karantinas paveiks keliavimo ir judėjimo įpročius, galvoti apie galimus pokyčius derėtų jau dabar. Juk taip skatintinas fizinis atstumas bei kontaktų vengimas gali iš dalies pakeisti ateities mobilumo modelius. Gal pripratę prie nuotolinio darbo dalis žmonių ir toliau rinksis šį darbo organizavimo būdą? Galbūt jau įprasta rutina tapusios nuotolinės vaizdo konferencijos pakeis dalį gyvų verslo susitikimų, o dėl to sumažės kelionių lėktuvais, autobusais, geležinkeliais ir kt. kiekis? Gal įpratus vengti kontakto, net karantinui pasibaigus, kelionei į darbą bus dažniau renkamasi dviratį ar paspirtuką, o ne perpildytą viešąjį transportą? Galų gale, galbūt atostogoms bei poilsiui dažniau bus pasirenkamas vietinis ar regioninis turizmas, žmonių atmintyje siejamas su saugesniu pasirinkimu?

 Atsakymų į šiuos klausimus paieškos itin aktualios ir transporto sektoriui. Jei šalia ekonomikos recesijos, pandemijos padarinių sąraše atsidurs pasikeitę žmonių mobilumo įpročiai bei sumažėjęs kelionių kiekis, keleivių vežimo sektoriaus laukia ilgalaikis paklausos sumažėjimas bei infrastruktūros pokyčiai.

Transporto sektorius – ekonomikos akseleratorius? 

2008 m. ekonominė krizė stipriai smogė ir transporto sektoriui. 2009 m. sektoriaus įmonių apyvarta buvo ketvirtadaliu mažesnė nei metais anksčiau. Tačiau nepaisant didelių sukrėtimų jau 2011 m. sektoriaus apyvarta viršijo prieš-krizinį lygį ir iki pat COVID-19 protrūkio pasižymėjo nuosekliu augimu bei stabiliu pridėtinės vertės kūrimu. Iki pandemijos transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP siekė net apie 12 proc. ir tokiais skaičiais stipriai lenkė ne tik ES vidurkį, bet ir kaimyninę Lenkiją. Tad atsižvelgiant į tai, gal ir nebūtų visiškai naivu tikėtis, kad sektorius gali tapti ekonomikos atsigavimo varikliu po koronaviruso sukeltos krizės.

„Po pastarosios finansų krizės transporto sektorius mūsų šalyje gana greitai atsigavo. Norėtųsi tikėtis, kad pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje istorija pasikartos. Juolab turime nepamiršti, kad kiekvieni sunkumai atneša ir galimybių. Galbūt būtent dabar, kai esame priversti sustoti, yra metas permąstyti savo įmonėje vykstančius procesus ir apgalvoti, kaip juos optimizuoti, prisijaukinant inovacijas ir tokiu būdu užtikrinant efektyvią veiklą krizei pasibaigus“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui RECREATE, siekiančiam skatinti konkurencingumą tarp regioninių transporto sektoriaus mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ). Kartu su konsorciumo partneriais kuriamos rekomendacijos, kurias įgyvendinus bus sudarytos palankesnės sąlygos transporto sektoriaus MVĮ pritaikyti ir kurti inovatyvias paslaugas bei produktus. Konsorciumas veikia pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras