Pirmasis vienaragis, startuolių muziejus, regioninio Fintech centro titulas – ovacijų Lietuvos startuolių ekosistemai pastaraisiais metais nestinga. Žaibiškai auganti Lietuvos startuolių ekosistema tampa vis stipresnė ir reikšmingesnė ne tik vietos, bet ir tarptautiniu lygiu. Nors nuolat papildomų finansavimo, akseleravimo, infrastruktūros bei kitų pagalbos priemonių startuoliams šalyje tikrai netrūksta, pažvelgus įdėmiau, matomas ryškus monitoringo trūkumas, darantis įtaką tvariam ekosistemos vystymosi procesui.

Ekosistemos stiprybė: ne kokybė, o kiekybė?

Pavyzdines augimo tendencijas demonstruojanti Lietuvos startuolių ekosistema stiprumu nenusileidžia tokioms šalims kaip Kinija, Singapūras ar Suomija. 15 vieta, 3 vietomis aukščiau nei 2019 metais – taip šįmet atrodo Lietuva, vertinama išsamiausio, pasaulyje pirmaujančio startuolių ekosistemos reitingo „StartupBlink“. Vilnius, greta Estijos sostinės, minimas kaip vienas pozityvių tendencijų Europoje pavyzdžių – per pastaruosius metus pasauliniame reitinge Lietuvos sostinė šoktelėjo 10 vietų į viršų, aplenkdama Oslą, Vieną, Prahą bei kitas Europos sostines. Be to, miestų iki 1 mln. gyventojų kategorijoje Vilnius užima net 8-ąją vietą.

Vertinant startuolių kiekybę Lietuva atrodo dar įspūdingiau ir pasauliniame reitinge užima 6-ąją vietą. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis taip pat galima pasigirti sėkmingais rezultatais – naujausiais duomenimis startuolių skaičius Lietuvoje perkopė tūkstantį. Tuo tarpu Latvijoje jis dvigubai mažesnis. Visgi, atsižvelgus į gyventojų skaičių startuolių kiekis proporciškai didžiausias ne Lietuvoje, o Estijoje. „Nors startuolių bei kitų suinteresuotųjų šalių kiekis labai svarbus elementas vertinant ekosistemos stiprumą, norint tapti pasauliniu ar regioniniu startuolių centru vien kiekybės neužtenka. Besikuriančio verslo kokybė – veiksnys, neretai matuojamas tam tikro investicijų ar pardavimų lygio pasiekimu – tai receptas, būti pastebėtu tarptautinėje arenoje“, – sako Lietuvos inovacijų centro ekspertas Tautvydas Pipiras. 

Finansinės technologijos – Lietuvos vizitinė kortelė

Kalbant apie matomumą, Lietuvos startuolių ekosistema žiba Fintech švieslentėse. 4-oji vieta pasaulyje – taip pasaulinis Fintech indeksas „Findexable“ 2020 m. mato Lietuvą. Daug dėmesio finansinių technologijų sektorius sulaukia ne be reikalo – nestingant inovatyvių sprendimų, jų realizaciją gerokai palengvina palankus valdžios požiūris, pasireiškiantis reguliacinių priemonių sušvelninimu. Draugiška bei skatinanti aplinka netruko pritraukti pagrindinių tarptautinių Fintech žaidėjų. Daugeliui lietuvių puikiai pažįstamas Didž. Britanijos startuolis „Revolut“ tapo licencijuotu banku būtent Lietuvoje.

Nedidelės valstybės dideli pasiekimai – tokiais lozungais Fintech erdvėje dažnai lydimas Lietuvos pavyzdys. Progresyvi reguliacinė aplinka bei didelis dėmesys verslo vystymo pradžiai suteikia galimybes Fintech naujokams sklandžiai patekti į rinką. Dėl to Lietuva laikoma viena patraukliausių krypčių vystyti finansines technologijas ES. Tai įrodo ir Fintech įmonių, turinčių ES e-pinigų licencijas skaičius – Lietuva nusileidžia tik Jungtinei Karalystei. 

Ir visgi, finansinės technologijos nėravienintelis sektorius tiekiantis geras naujienas Lietuvos startuolių ekosistemai. Mobilumo, transporto bei logistikos sektorių į naujas aukštumas šokdina lietuvių startuoliai „CityBee, „Trafi“, „Spark“, „GoRamp“ bei kiti. Be to, dar visai neseniai ovacijomis pasitiktas pirmasis vienaragis, tvaresnę madą puoselėjantis „Vinted“. 

Ekosistema startuolių akimis: priemonių daug, naudos mažai?

Nepaisant to, kad Lietuvoje pastaruoju metu gausu valstybės finansinės pagalbos priemonių, o pagal finansavimo startuoliams kiekį (atsižvelgiant į gyventojų skaičių) lenkiame net Skandinaviją – regioną, įvardijamą kaip vieną stipriausių technologijų centrų Europoje, Lietuvos startuoliai vienu pagrindinių iššūkių mato finansinės paramos ir valstybės pagalbos startuoliams trūkumą. „Startup Lithuania“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis dauguma startuolių esamomis valstybės pagalbos priemonėmis nesinaudoja ir kaip skatinamąsias priemones norėtų matyti „Sodros“ lengvatas, vienkartines dotacijas verslo pradžiai ar pelno mokesčio lengvatą. Nesinaudojantys valstybės parama dažniausiai pabrėžė esamų priemonių aktualumo trūkumą ar per sudėtingą aplikavimo procesą. Ketvirtadalis jų net nežinojo apie tokių priemonių egzistavimą. 

Pasiteiravus apie naudojimąsi startuoliams skirta infrastruktūra, net 60 proc. startuolių nurodė ja nesinaudojantys. Priežastys? Kaip ir finansinių priemonių atveju – „nėra poreikio“, „neaktualu“, „nežinojome apie naudojimosi infrastruktūra galimybėmis“. Taip pat norimo susidomėjimo nesulaukia ir Lietuvoje veikiančios akseleravimo programos. Tik 28 proc. startuolių nurodė jose dalyvaujantys. Tačiau nepaisant poreikių neatliepiančių pagalbos priemonių bei kylančių iššūkių absoliuti dauguma Lietuvos startuolių dabartinę ekosistemą bei jos dalyvius vertina palankiai. Tik 8 proc. apklaustųjų nurodė ekosistemą vertinantys neigiamai. 

Sprendimas – efektyvesnis monitoringas 

Akivaizdu – vien paramos priemonių kiekybė puoselėjančios ekosistemos neužtikrina. Nepaisant priemonių gausos startuoliai susiduria su finansinių išteklių trūkumu, talentų pritraukimo ir išlaikymo problemomis bei verslo reguliavimo iššūkiais. Efektyviai ekosistemai vien formos nepakanka, reikia ir turinio, atliepiančio realius, skirtingais startuolių brandos etapais kylančius iššūkius.

„Pirmaisiais startuolio veiklos metais kylančios problemos gali būti visiškai neaktualios 3-5 metų startuoliui bei atvirkščiai. Norint efektyviai atliepti skirtingose vystymosi stadijose kylančius poreikius, būtina plėsti startuolių stebėsenos mechanizmą, kuriant naujus įrankius ar tobulinant jau esamus. Šiuo metu Lietuvoje esanti monitoringo sistema prasideda ir baigiasi startuolių registracija bei bazinės informacijos surinkimu ir atnaujinimu. Detalesnė informacija apie startuolius, esančius skirtingose brandos stadijos, nėra renkama. Taip pat stinga analizių, vertinančių startuolių bei ekosistemos kokybę, kylančius iššūkius ir pajėgumą juos spręsti. Iš čia ir kyla nemažos dalies startuolių poreikių neatliepiančios paramos priemonės“ – paaiškina T. Pipiras.

Tik sisteminga paklausos analizė gali vesti prie pasiūlos, užpildytos ne tik forma, bet ir turiniu. Tad idealiuoju atveju, efektyvi ekosistemos stebėsena turėtų apimti inovatyvumo, talentų pritraukimo, verslumo, startuolio pajėgumo augti, poreikio paramos priemonėms (akseleravimo, infrastruktūros, finansinių) bei kitų aspektų monitoringą ir vertinimą trimis startuolio brandos etapais: formavimosi, validacijos bei plėtros. Remiantis nuolatiniais stebėsenos rezultatais galėtų būti formuojamos aktualesnės pagalbos priemonės, galimai sulauksiančios didesnio pačių startuolių įsitraukimo bei kuriančios kokybiškesnę startuolių ekosistemą Lietuvoje. 

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui START EASY, siekiančiam tobulinti politikos formavimą bei pristatyti išmaniąsias priemones, leidžiančias kurti palankią aplinką verslo pradžiai bei skatinti startuolių atsiradimą ir konkurencingumą Europoje. Konsorciumas veikia pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe, veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Autorius: Agnė Obelenytė, Lietuvos inovacijų centras