Vis sparčiau plintanti ketvirtoji pramonės revoliucija lemia didėjantį taikomųjų tyrimų poreikį verslui. Auganti paklausa atveria naujas rinkos galimybes, tačiau tapti mediatoriais tarp pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenės skuba anaiptol ne kiekvienas. Lietuva ne išimtis – tokio tipo įmonių skaičius itin mažas. Vieni iš nedaugelio, UAB „Altechna R&D“, rinkoje išsiskiriantys itin plačiu veiklos spektru – nuo galimybių studijų ir lazerinio mikroapdirbimo sistemų iki inovatyvių technologinių sprendimų įvairiems pramoniniams užsakovams bei mokslinių tyrimų organizacijoms. Kompanijos valdybos pirmininkas Gintas Šlekys pasidalino įžvalgomis apie tokią veiklą vykdančioms organizacijoms kylančius iššūkius bei galimybes.

 Didžiausias iššūkis – finansai

2007 m. nuo lazerinius komponentus gaminančios bendrovės „Altechna“ atsiskyręs tyrimų padalinys „Altechna R&D“ prieš keletą metų pademonstravo tikrą sėkmės istoriją, pardavęs kompanijos mokslininkų išrastą unikalią stiklo pjaustymo technologijos licenciją JAV gigantui „Corning“, kurio kuriamais „Gorilla Glass“ stiklais dengiami šimtai milijonų išmaniųjų įrenginių. Šiandien kompanijos veikla sėkmingai tęsiasi, tačiau G. Šlekio teigimu pradžioje iššūkių neišvengta.

„Didžiausias keblumas buvo finansavimas. Kaip ir visiems startuoliams, taip ir mums reikėjo finansinės injekcijos. Pradžioje, kol dar buvome motininės bendrovės „Altechna“ dalis, matėme nuolatinę priešpriešą su prekybine kompanijos komanda. Juk jų tikslas greita gamyba, pardavimai, pelno generavimas, o mūsų – ilgi, nuoseklių tyrimų reikalaujantys projektai, kuriais siekiama ištobulinti tam tikrą technologiją. Ne paslaptis, kad tokio pobūdžio veikla reikalauja nemažo biudžeto. Pasiekėme tašką, kai viena įmonės komanda pinigus uždirbdavo, kita juos išleisdavo. Tuomet atėjo suvokimas, kad tai visiškai skirtingos prigimties verslai, tad verta juos atskirti. Atsiskyrus išgyvenimo klausimas tapo dar aktualesniu. Generuoti pajamas vien iš mokslinių tyrimų bei taikymų veiklos yra labai sudėtinga – tai ilgi, daug kainuojantys projektai. Tačiau nenuleidome rankų ir pasinaudoję nacionaline bei europine parama sukūrėme komerciškai veikiančią infrastruktūrą. Dabar, žvelgdami atgal, galime pasakyti, kad be tokios inovacijų paramos bei skatinimo politikos, kokią turime mūsų šalyje bei ES, toks verslas, kaip mūsų, nebūtų galėjęs atsirasti ar juo labiau išgyventi“, – sako įmonės valdybos pirmininkas.

Iššūkių komercinei taikymų laboratorijai tebekelia ir bendradarbiavimo bei abipusio finansinio įsipareigojimo trūkumas tarp klientų ir technologijos tiekėjo. Nors į moksliniais tyrimais pagrįstus technologinius sprendimus verslas žiūri palankiai, dalintis finansine rizika su tiekėju vystymo etape noro nėra. Kofinansavimu bei lygiaverčiu rizikos paskirstymu grįstas verslo modelis vis dar lieka neišspręsta problema, dažnai apribojančia tolesnės plėtros ambicijas.

„Įsivaizduokite, verslui reikia moksliniais tyrimais, akademiniais rezultatais paremto sprendimo. Dažniausia problema, kad patys mokslininkai tokių išbaigtų sprendimų neturi, jie gali pasiūlyti tik tam tikras idėjas ar bandymus. Tuomet verslas kreipiasi į mus, ar kitą panašią veiklą vykdančią taikymų laboratoriją ir tikisi, kad mes išvystysime akademikų turimą ankstyvos stadijos idėją iki funkcionuojančio komercinio produkto.  Tačiau kelias iki galutinio produkto išėjimo į rinką reikalauja labai daug inžinerinio vystymo, bandymų bei technologinių taikymų, o tai, savaime suprantama, kainuoja. Atsiduriame akligatvyje – verslas nenori investuoti ar pirkti technologijos kol ji nėra užbaigta, o mes negalime jos užbaigti, nes neturime lėšų ir negalime prisiimti visos rizikos ant savo pečių. Įprastai kliento finansiniai pajėgumai yra gerokai didesni, nei tokių organizacijų kaip mes, tad investicija technologijos vystymui ar produkto kūrimui, ateinanti tiesiai iš kliento, užsakovo leistų iš esmės išspręsti kertines finansines problemas bei žymiai pagreitintų procesus“, – paaiškina G. Šlekys.

Intelektinės nuosavybė – kaip išsaugoti?

Greta finansinių iššūkių, tokio pobūdžio taikymų laboratorijos savo veiklos pradžioje neretai susiduria ir su intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais. Technologinio sprendimo pardavimas klientui dažnai reiškia, kad šis gaus pakankamai informacijos ir esant poreikiui tokį pat rezultatą sugebės atkartoti pats. Know-how apsauga bei patentavimas reikalauja išskirtinio dėmesio nuo pat pirmųjų įmonės veiklos dienų, priešingu atveju neatlygintinai išvaistomas didžiulis įmonės potencialas. Tai patvirtina ir G. Šlekys: „Veiklos pradžioje dažnai euforiškas, romantiškas požiūris į savo veiklą gali stipriai pakišti koją. Tikrai prireikė laiko suprasti ir išmokti, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę, ką galime pasakoti, o ką reikia saugoti bei patentuoti. Patentai yra vertybė, jie augina kompanijos vertę ir gali būti sėkmingai komercializuojami. Atsakingas požiūris į praktinę patirtį nuo pat pirmosios dienos, galėtų gerokai padidinti įmonių, tokių kaip mes, konkurencingumą.“

Ateities ambicijos – platesnis lazerių technologijų taikymas 

Paklausus apie paslaugų bei veiklos plėtrą pašnekovas neslepia Lietuvoje esančio lazerinės pramonės potencialo. Pramonės 4.0 akivaizdoje, augant skaitmeninimo svarbai, lazerio panaudojimo galimybės tampa vis įvairesnės – nuo medicinos iki gamybos bei matavimų. Tradicinė pramonė vis sparčiau žengia link naujų gamybos technologijų, kuriose lazeris įsitvirtina kaip visapusiškai pranašesnė technologija. Vienas iš lazerio pranašumų – išvengiama nusidėvėjimo ir dėl to kylančių papildomų išlaidų. Skirtingai nuo mechaninio apdirbimo metu naudojamų instrumentų, lazeris nedyla, nes nėra tiesioginės trinties ar kontakto su objektu. Be to, lazerio valdymas skaitmeniniu būdu lemia gerokai efektyvesnį konfigūracijos procesą.

„Pilnai išnaudojus lazerinių technologijų potencialą mūsų šalyje, galėtume jų taikymą paskleisti horizontaliai visos pramonės apimtimi.  Taip, šiuo metu Lietuvos pramonė nėra pajėgi pirkti lazerinių gamybinių sprendimų, tačiau su centralizuota valstybine parama bei tinkamomis politikos priemonėmis tai galėtų tapti mūsų šalies išskirtinumu“, – teigia „Altechna R&D“ valdybos pirmininkas.

Iššūkiams įveikti  – daugiau konsolidacijos ir matomumo

Veikiant nedidelėje, tikslinėje rinkoje, tarpusavio bendradarbiavimas bei konsolidacija gali būti gyvybiškai svarbūs. Tai ypač aktualu ir Lietuvoje veikiančioms komerciniais moksliniais tyrimais bei taikymais užsiimančioms įstaigoms, kadangi buvimas gana toli nuo pagrindinių gamybinių rinkų, dažnai apriboja prieigą prie ambicingiausių sektoriaus projektų. Informacija apie įvairiuose pramonės sektoriuose kylančius gamybinius iššūkius neretai periferijos nepasiekia, dėl to gali kilti keblumų norint operatyviai į juos atsakyti, pritaikant turimas kompetencijas ir infrastruktūrą.

Taip pat, konkurencingesnę ateitį kurti padėtų ir didesnis matomumas bei atpažįstamumas. Paprasta – jei apie taikymų laboratorijos teikiamas paslaugas niekas nežinos, surasti klientų bei užsitarnauti jų pasitikėjimą bus labai sudėtinga. Įdomu tai, kad komercinės struktūros (verslas) daug mieliau renkasi dirbti su komercinėmis tyrimų organizacijomis, o ne valstybiniais tyrimų centrais ar mokslo institucijomis, pasižyminčiomis dideliu biurokratizmo lygiu bei iš jo kylančiomis neefektyvumo problemomis. Tad siekiant populiarinti komercinius taikomuosius mokslinius tyrimus bei juos atliekančias įmones, būtina atitrūkti nuo mokslinės mąstysenos bei visų pirma įsijausti į verslininko vaidmenį.

„Nors mūsų šalyje turime vos keletą tokio pobūdžio struktūrų, jų veikla gerokai palengvina verslo prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinės patirties, būtinos analitinėms problemoms spręsti, norint sukurti naujus produktus ar tobulinti jau esamus. Šiuo metu drauge su partneriais Baltijos jūros regione siekiame į bendrą tinklą sujungti visas regione veikiančias tokio pobūdžio organizacijas bei tokiu būdu stiprinanti jų veiklą, matomumą ir plėtrą“, sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Vilma Vilutytė. 

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui CAROTS, siekiančiam paskatinti komercinių analitinių tyrimų organizacijų (angl. commercial analytical research organisations – CARO), padėsiančių įmonėms pasinaudoti Baltijos jūros regiono mokslininkų ir mokslinių tyrimų įstaigų žiniomis bei potencialu, kūrimąsi. Konsorciumas veikia pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą, jo veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras