Kai 1996 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo įsteigtas Lietuvos inovacijų centras, nebuvo nei Google, nei Facebook, nei DELFI. Kompiuteris tada buvo retos prabangos prekė, muzikos įrašai dažniausiai buvo leidžiami kasetėmis, internetas daugumai buvo neatrastas ir neįsisavintas baubas, o vaikai visame pasaulyje kraustėsi iš proto dėl tomagoči žaisliuko. Išmanieji telefonai, elektromobiliai, nešiojami kompiuteriai, robotai siurbliai, dirbtinio intelekto parenkamas turinys vartotojams ir virtualus pinigų perėjimas iš vienos sąskaitos į kitą tuo metu atrodė kaip nepažabotos fantazijos vaisiai.

Tačiau per 25 metus viskas kardinaliai pasikeitė. Technologijos ir inovacijos tapo mūsų kasdienybės dalimi lygiai taip kaip kavos ar arbatos puodelis iš ryto. Dar klausimas, nuo ko žmonės šiais laikais pirmiau pradeda savo rytą. Nuo skysčių ar visgi nuo technologijų? Drįsčiau lažintis, kad dauguma, ypač jaunesnioji visuomenės dalis, rytą pradeda nuo išmaniųjų telefonų. 

Visgi šie kardinalūs pokyčiai neįvyko per naktį. Link to buvo nuosekliai einama, ieškant, kuriant ir bandant vis naujas inovacijas. Kai pagalvoji, kažkada „flopikas“ ar kompaktinis diskas atrodė kaip žemę iš po kojų raunančios inovacijos, tačiau šiandien nemaža visuomenės dalis net nežino, kas taip yra, ir juo labiau neturiu prietaisų, kurie leistų pritaikyti ar panaudoti šiuos kažkada įspūdingus išradimus.

Taigi inovacijos buvo ir tebėra nuolat inovuojamos. Šiandien šis procesas jau yra suprantamas kaip norma ir tiek verslas, tiek valstybė deda didžiules pastangas ir finansus kurdami ir ieškodami vis naujų, neišbandytų novatoriškų sprendimų. Bet prieš dvidešimt penkerius metus viskas buvo kitaip. Prieš dvidešimt penkerius metus Lietuvai pirmiausiai reikėjo suvokti inovacijas, suprasti jų reikšmę šalies ekonomikai ir konkurencingumui pasaulyje ir pradėti skleisti inovacijų kultūrą. Būtent tam ir užgimė Lietuvos inovacijų centras.

Iš pradžių Lietuvos inovacijų centras pradėjo veikti kaip mokslo komercializavimo institucija – organizacija, padedanti Lietuvos mokslininkams perduoti savo žinias ir atradimus užsienio įmonėms, kad šios galėtų juos pritaikyti pramonėje. Bet ilgainiui Lietuvos inovacijų centras iš esmės išplėtė inovacijų paramos paslaugų spektrą, pakeitė pagrindinę paslaugų kryptį: nuo paslaugų mokslinėms laboratorijoms į paslaugas verslui, tapo profesionalia – inovacijų patarėjų – organizacija ir pagrindine tokių konsultacinio pobūdžio paslaugų institucija Lietuvoje.

1999 m. Lietuvos inovacijų centras prisidėjo prie pirmosios Inovacijų versle programos rengimo (priimta 2000 m.). Būtent nuo čia ir prasidėjo inovacijų svarbos pripažinimas valstybiniu mastu. Iš to sekė daug naujų teisės aktų, reformų, Europos Sąjungos paramos kryptingas paskirstymas. Šis atspirties taškas galiausiai privedė prie to, kad šiandien turime nebe Ūkio ministeriją, o Ekonomikos ir INOVACIJŲ ministeriją. Inovacijos tapo kertine valstybės politikos dalimi ir Lietuvos inovacijų centras padėjo tam pagrindus.

Tačiau Lietuvos inovacijų centras neketino apsiriboti tik Lietuva. Inovacijų entuziastų ambicijos siekė toliau. Jau pirmaisiais veiklos metais Lietuvos inovacijų centrui pavyko įsijungti į tarptautinius technologijų tinklus. Tai leido padėti Lietuvos mokslinėms laboratorijoms ir įmonėms vykdyti tarptautinius technologijų „mainus“, užmegzti strateginius technologinio bendradarbiavimo – inovacinės partnerystės – ryšius. Pradėję 1997 metais veikti kaip asocijuotas europinio Inovacijų perdavimo centrų tinklo narys, 2000-aisiais centras tapo „tikruoju“ nariu. Nuo 2008 metų ši veikla tęsiama atnaujintu pavidalu: Lietuvos inovacijų centras veikia kaip didžiausio pasaulyje, integruotos verslo ir inovacijų paramos tinklo – Enterprise Europe Network (EEN) – narys. Darbas tarptautiniuose tinkluose per 25 metus leido Lietuvos inovacijų centrui prisidėti prie 600 tarptautinių technologijų perdavimo sandorių, kurių vertė siekia apie 75 mln. eurų.

Lietuvos inovacijų centras nuo pat veiklos pradžios daug dėmesio skyrė ir inovacijų bei inovacinės veiklos skatinimui. Pradėjęs nuo inovacijų populiarinimo (leidiniai, šviečiamieji informaciniai renginiai, publikacijos žiniasklaidoje), palaipsniui buvo pereita prie inovacijų propagavimo (inovacijų portalas inovacijos.lt, iki 2019 m. organizuoto kasmetinis nacionalinio „Inovacijų prizo“ konkursas įmonėms ir pan.) bei lavinimo ir mokomosios veiklos (konsultacinės lavinimo sesijos, inovacijų vadybos mokymo kursai). Įmonių inovaciniams gebėjimams didinti pradėta teikti ir tiesiogines konsultacines patariamąsias paslaugas, propaguoti ir skatinti netechnologines inovacijas. Ši veikla įgavo pagreitį atsiradus galimybei Lietuvos įmonėms ir mokslininkams dalyvauti Europos Sąjungos programose, o taip pat ir galimybei naudotis struktūrinių fondų parama, kai iš esmės padidėjo verslo poreikis konsultacijoms: kaip organizuoti ir valdyti inovacinius procesus įmonėse, kaip rengti projektus paramai gauti.

Šiandien Lietuvos inovacijų centras turi penkias pagrindines veiklos sritis: padeda inovatyvioms Lietuvos įmonėms prasiskverbti į užsienio rinkas, padeda verslui inovuotis, padeda įmonėms atrasti finansavimo galimybių inovacijoms, kelia įmonių ir įstaigų inovacijų kompetencijas Lietuvoje ir svetur, teikia rekomendacijas inovacijų politikai ir inovacijų ekosistemai tobulinti. Lietuvos inovacijų centro profesionalių inovacijų patarėjų komanda per metus paslaugų suteikia daugiau nei 1000 klientų.

Lietuvos inovacijų centras bendradarbiauja ne tik su lietuviškomis valstybinėmis institucijomis, verslo asocijuotosiomis struktūromis, mokslo laboratorijomis, bet ir su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos Komisija, Europos kosmoso agentūra, Europos branduolinės fizikos laboratorija CERN, Europos įmonių tinklu ir kitomis.

Lietuvos inovacijų centras taip pat padeda mažiau pažengusioms valstybėms didinti savi valstybinius ir verslo inovacinius gebėjimus. Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Dramblio Kaulo Krantas, Šri Lanka – valstybės, kuriose Lietuvos inovacijų centro ekspertai organizuoja inovacijų ir verslumo mokymo sesijas, skatina ir populiarina inovacijas.

Taigi inovacijos Lietuvos inovacijų centrui nėra tik žodis pavadinime. Tai mąstymo būdas. Mąstymo, kaip visur matyti inovacijų potencialą, rasti būdų jam išnaudoti ir padidinti bendrą ekonomikos konkurencingumą. Nes inovacijos lygu didesnis verslo tarptautinis konkurencingumas, o tai reiškia ir didesnį visos valstybės ekonominį konkurencingumą globaliose rinkose.

Lietuvos inovacijų centras buvo įsteigtas 1996 m. vasario 1 d. Pirmaisiais Lietuvos inovacijų centro dalininkais ir steigėjais buvo Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) bei Lietuvos akcinis inovacinis bankas. Keičiantis Lietuvos ekonomikai ir inovacijų paramos paslaugų poreikiui, Lietuvos akcinio inovacinio banko dalį perėmė Turto bankas, kurią 1998 metais iš jo įsigijo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija). 2002 metais Lietuvos inovacijų centro dalininku tapo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, o 2003 metais, pasibaigus pradiniams įsipareigojimams ir įgaliojimams, Jungtinių Tautų vystymo programa pasitraukė iš centro dalininkų.

Tokia gana unikali, ilgainiui susiformavusi dabartinių Lietuvos inovacijų centro dalininkų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos – viešojo ir privataus sektorių atstovų partnerystė lemia visą centro veiklą, kuri padeda realizuoti ir tvirtinti ryšius tarp mokslo ir verslo pasaulių.

Projektuojant ir realizuojant Lietuvos inovacijų centro veiklą dalyvavo ne tik Lietuvos specialistai, bet ir ekspertai iš JAV, Danijos, Italijos, Suomijos, Vokietijos, Škotijos ir kitų šalių.

Dr. Mantas Vilys yra Lietuvos inovacijų centro direktorius.