Įmonės, kurios svajoja apie tarptautinį pripažinimą ir nesiliaujančius užsakymus iš kitų šalių, savo kelią šlovės link neretai renkasi pradėti nuo kaimyninių valstybių. Pasak Lietuvos inovacijų centro tarptautinių technologijų ir partnerių eksperto Alfred Šostko, toks įmonių požiūris iš esmės yra teisingas, nes pradėjusios nuo arčiau jos gali pasiekti daugiau.

„Lietuvos įmonės turi daug daugiau galimybių surasti užsienio partnerių tarp kaimyninių šalių nei tarp tolimųjų ar egzotinių valstybių, nes kultūrinės, verslo brandos ir organizavimo sąlygos su kaimyninėmis valstybėmis yra labai panašios, o tai leidžia pasiekti didesnį tarpusavio pasitikėjimą partnerystės pradžioje“, – paaiškina A. Šostko.

Vasario pabaigoje jis dalyvavo Vidzemes regiono (Latvija) planavimo agentūros organizuotoje nuotolinėje konferencijoje „Setting a new direction towards smart and collaborative innovation in Baltic Sea Region“, kur dalijosi sukaupta tarptautinių technologijų ir partnerių paieškos patirtimi Europos įmonių tinkle (angl. Enterprise Europe Network – EEN) ir pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą veikiančio projekto GoSmart BSR sukurtoje tarpvalstybinėje inovacijų tarpininkavimo sistemoje (angl. Transnational Innovation Brokerage System – TIBS). Konferencija organizuota Europos Sąjungos „Pramonės dienų 2021“ kontekste.

Renginyje A. Šostko atkreipė dėmesį, kad nors EEN apima daugiau nei 60 valstybių visame pasaulyje su daugiau nei 600 skirtingų verslo paramos organizacijų ir 3000 verslo konsultantų, TIBS koncentracija į Baltijos jūros regioną tarptautinių technologijų ir partnerių tarpininkams leidžia užmegzti daug artimesnius tarpusavio santykius. Pasak jo, iš čia kyla ir didesnis noras vienas kitam padėti. „Visoje TIBS sistemoje turime 7 tarpininkus, po vieną iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir Šiaurės Vokietijos. Kadangi mūsų nėra daug, labai gerai vieni kitus pažįstame, gana dažnai tarpusavyje bendraujame, todėl lengvai randame bendrą kalbą, kai bandome padėti savo įmonėms atrasti partnerių šiose valstybėse“, – pasakojo Lietuvos inovacijų centro ekspertas.

Jis pasidžiaugė, kad per kiek daugiau nei metus laiko veikiančią TIBS sistemą 7 ekspertams pavyko pakonsultuoti daugiau nei 1000 Baltijos jūros regiono įmonių ir prisidėti prie 40 tarptautinių sutarčių sudarymo. „Kalbant apie TIBS naudą Lietuvos įmonėms, per pastaruosius metus pavyko suvesti mūsų šalies įmones su partneriais iš Lenkijos ir Vokietijos. Dabar šios įmonės plėtoja bendras iniciatyvas aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse, tokiose kaip IRT, dirbtinis intelektas, tvarūs produktai ir pan. Vien mūsų sugeneruoti pavyzdžiai leidžia teigti, kad TIBS tinklas tikrai aktyviai prisideda prie inovacijų ir naujų produktų plėtros Baltijos jūros regione“, – teigė A. Šostko.  

Ekspertas taip pat pridūrė, kad dėl savo dydžio, TIBS daugiausiai orientuojasi į regione jau egzistuojančias vertės grandines, o ne kuria naujas. Tai padeda įmonėms lengviau atrasti partnerių kitose valstybėse, nes jos iš anksto žino, kas sudaro grandines ir kurią grandinės dalį galėtų užimti nauja įmonė.

Tiesa, ekspertas pastebėjo, kad TIBS sėkmė ir rezultatai yra labai glaudžiai susiję ir su jau minėtu EEN tinklu. Tie partneriai, kurie turi įdirbį šiame tinkle ir žino, kaip savo įmonėms atrasti tarptautinių technologijų ar partnerių didžiulėje kontaktų įvairovėje, kur kas sėkmingiau veikia ir lokaliame TIBS tinkle. Taigi, nors pats TIBS tinklas yra palankesnis artimoms partnerystėms megzti nei EEN, tačiau be patirties globalaus masto verslo paramos tinkle neįmanoma išnaudoti viso TIBS potencialo.

Lietuvos inovacijų centras yra tarptautinio konsorciumo „Sumanios specializacijos sustiprinimas per tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione“ (angl. Strengthening smart specialisation by fostering transnational cooperation – GoSmart BSR) narys. Konsorciumas yra finansuojamas Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg Baltijos jūros regiono programos 2014-2020 lėšomis. Konsorciumas sudarytas iš aštuonių institucijų, veikiančių septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse. Jo tikslas – skatinti efektyvų tarpvalstybinį pramonės, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriaus bei viešųjų institucijų bendradarbiavimą.