Ko gero, visi žinome posakį – esi tai, ką valgai. Dėl vartojamų maisto produktų įtakos kokybiškai gyvensenai diskusijų nebekyla, tačiau ši tema yra gaji kalbant apie vaikus, jaunus ir darbingo amžiaus žmones. Visuomenei senstant vis aktualesni tampa klausimai, susiję su visaverčiu gyvenimu brandžiame amžiuje. Ką valgome dabar, ką valgysime ateityje ir ką artimiausiu metu valgys brandaus amžiaus žmonės Lietuvoje ir Europoje – klausimai, kurie gali lemti papildomus kokybiško gyvenimo metus vis didėjančiai visuomenės daliai.

Visuomenės senėjimas – procesas, kurio mastą suvokti vis dar sudėtinga

Pasaulio Bankas ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, jog šiuo metu vidutinė žemės gyventojo gyvenimo trukmė 72.5 metų, o tai net dvidešimčia metų ilgiau nei 1960-aisiais. Jei skaičiuotumėme tik Europos Sąjungą, šis skaičius ūgtelėtų iki 81 metų. Prognozuojama, jog vidutinė gyvenimo trukmė ir toliau ilgės, todėl brandiems žmonėms skirtos paslaugos ir produktai ne tik sulauks didėjančios paklausos, bet ir turės susidoroti su brandaus amžiaus žmonių gyvenimo būdą ir mitybą ištinkančiais iššūkiais.

Šiuo metu vienas iš keturių europiečių – vyresnis nei šešiasdešimties metų amžiaus. Per ateinančius keturis dešimtmečius šis rodiklis smarkiai augs ir tikėtina, jog iki 2060-ųjų jau vienas iš trijų Europos gyventojų bus vyresnis nei 65 metų amžiaus. Tai didelė ekonominės galios jėga, apibūdinama sidabrinės ekonomikos terminu. Sutariama, jog sidabrinė ekonomika apibrėžia ekonomines veiklas, produktus ir paslaugas, kurie yra sukurti vyresnei nei penkiasdešimties metų amžiaus visuomenės grupei.

Tikėtina, jog Europos Sąjungoje per ateinantį dešimtmetį sidabrinės visuomenės dalis pasieks net 222 milijonus žmonių arba net kone 43% populiacijos. Nors šios visuomenės dalies augimas milžiniškas, sidabrinė ekonomika vis dar patiria gausybę iššūkių, tačiau neišvengiama, jog ateityje šios ekonominės galios potencialas atsiskleis.

Pagrindinės sidabrinės ekonomikos šakos

Vyresnio amžiaus žmonės – pagrindiniai sveikatos paslaugų vartotojai. Daugiausia lėšų (įskaitant asmeninės ir valstybės skiriamas) sidabrinės visuomenės vartotojai koncentruoja būtent į sveikatos apsaugos sektorių, plačiausiai iš visų visuomenės amžiaus grupių naudojasi šios srities paslaugomis. Natūralu, jog per kelis ateinančius dešimtmečius, Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos patirs smarkiai didėjantį spaudimą. Todėl tokie kasdieniai žmonių įpročiai, kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, savalaikis medikamentų naudojimas bei įtraukus socialinis ir bendruomeninis būvis, leidžiantys kaip įmanoma ilgiau palaikyti kokybišką brandžios visuomenės dalies gyvenimą, taps itin svarbūs.

Antra stambiausia sidabrinio ekonominio vartojimo kryptis – maisto produktai ir gėrimai. Maisto ir gėrimų industrija – viena svariausių ES ekonomikos variklių: čia persipina maisto produktų vartojimo tradicijos, regionų ekonomika ir kuriamos darbo vietos, mažų verslų išsaugojimas. Augant sidabrinės ekonomikos perkamajai galiai bei žinių apie teisingą maistinių medžiagų vartojimą kiekiui, vyresnio amžiaus vartotojai natūraliai skirs didesnį dėmesį aukštesnės kokybės, labiau jų gyvensenai subalansuotiems maisto produktams. Tad versis galimybių langas didesnėms inovacijoms maisto ir gėrimų rinkoje, tačiau juo pasinaudoti nebus lengva dėl istoriškai mažo maisto ir gėrimų sektoriaus tyrimų bei inovacijų intensyvumo.

Specializuotas maistas senjorams

Organizmui senstant mažėja apetitas, atsiranda fizinių kliūčių patogiai vartoti maistą, lėtėja medžiagų apykaita, todėl siekis subalansuoti vyresnių žmonių mitybą tampa sudėtingas, o įprastinis porcijų didinimas dažnai – neveiksmingas. Antravertus, senjorams trūksta žinių, jog senstant įprastinė, tradicinė asmeninė mityba gali tapti nebepakankama, o siekiant pratęsti kokybiškus gyvenimo metus gali būti reikalinga mitybos korekcija. Moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnio amžiaus žmonės į savo racioną turi įtraukti daugiau baltymų ir tam tikrų vitaminų, todėl kyla poreikis į mitybą integruoti specifinėmis maisto medžiagomis praturtinto funkcinio maisto. 

Funkcinis maistas ar ne – nesvarbu, kai kalbama apie jo pakuotę. Sudėtingos, didelės jėgos ar specialių įrankių atidaryti reikalaujančios pakuotės – dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria senjorai. Sunkiai įveikiamos pakuotės riboja vyresnio amžiaus vartotojų galimybes savo racioną papildyti visomis reikalingomis medžiagomis. Saugūs, subalansuotos maistinės sudėties ir patogūs vartoti brandžiam pirkėjui – tokių produktų aktualumas artimiausiais dešimtmečiais tik didės. Augs poreikis personalizuotam ženklinimui, aktyvesniam funkcinių produktų ir subalansuotos mitybos vyresniame amžiuje marketingui.

Jau šiandien tiek užsienio, tiek Lietuvos rinkose randasi gerųjų tokio specializuoto maisto pavyzdžių. Vienas tokių – Lietuvoje sukurtas įmonės „Ekofrisa“ produktas Grikola. Grikola tai bendro senjorų, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto tyrėjų ir įmonės darbo rezultatas – ekologiškų grikių granola. Projekto metu vyresnio amžiaus žmonės drauge su specialistais kūrė personalizuotus maisto produktus, skatinančius sveiką gyvenseną. Kuriant šį produktą daug dėmesio skirta ne tik jo skoniui, švelniai tekstūrai, maistingumui, bet ir patogumui vartoti. Grikola jau pasiekė didžiųjų šalies prekybos centrų lentynas. Tikimasi, jog artimiausiu metu tokių produktų šalies prekyvietėse daugės.

Sidabriniai klientai – galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms

Lietuvos inovacijų centras drauge su partneriais iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Airijos bei Danijos įgyvendina novatoriško maisto senjorams projektą Pioneering Innovative Food for Seniors, kuriuo norima paskatinti maisto pramonėje veikiančias mažas ir vidutines įmones kurti inovatyvius maisto produktus senjorams, parodant šios nišos potencialą.

Projekto metu bus taikomi novatoriški metodai kritinėms inovacijoms ir verslumo įgūdžiams stiprinti, kurie padės įmonėms pasinaudoti galimybe sidabrinėje ekonomikoje kurti naujus maisto produktus ir paslaugas. Planuojama sukurti internetinę platformą, kurioje bus pateikta mokymo medžiaga apie inovatyvų maistą bei gerosios šalių praktikos, kuriomis galės pasinaudoti tiek įmonės, tiek profesinio mokymo organizatoriai.

Projektas finansuojamas iš Erasmus+ programos.

 

Paskutinį kartą redaguota 27 gegužės 2021