Pasaulinė pandemija privertė žmones permąstyti ne vieną tiek asmeninio, tiek profesinio gyvenimo aspektą. Viena kasdienio gyvenimo sferų, kurią smarkiai paveikė Covid19 – fizinės darbo vietos. Daugumai žmonių persikėlus dirbti nuotoliniu būdu iš namų, įmonės pradėjo svarstyti apie tai, kad dalis darbuotojų į tradicinius biurus nebegrįš net ir pasibaigus pandeminiam laikui. Visgi epidemiologinei situacijai pamažu gerėjant, mintys natūraliai krypsta link sprendimo – kaip gi atrodys ateities biurai?

Pasaulio gamtos fondo (World Wildlife Fund/WWF) Suomijos padalinys dar 2002 m. pristatė žaliojo biuro koncepciją – sprendimą tiek Suomijos, tiek pasaulio įmonėms, kuris leistų praktiškai įdiegti tvaresnio darbo principus bet kurioje darbovietėje. Žaliojo biuro procesai buvo kuriami tam, kad įmonės būtų įgalintos sumažinti patiriamus kaštus, diegti energijos taupymo ir atliekų rūšiavimo sprendimus, pasirinkti tvarius kelionių būdus ar priemones. Ši žalesnės darbo erdvės vizija pranaši tuo, kad ji pritaikoma tiek dideliems, tiek mažiems biurams, nesvarbu, ar juose įsikuria privačios įmonės, ar viešojo sektoriaus darbuotojai.

Stebint pasaulines tendencijas, didėjantį Europos Sąjungos dėmesį žaliajai darbotvarkei, tikėtina, kad pažangiausi verslai savo darbo erdves perkurs būtent vadovaudamiesi aplinkosaugos principais, todėl vis dažniau girdėsime apie žaliojo biuro modelį. Esminis šio koncepto principas – skatinti nuolatinius darbo aplinkos pagerinimus mažinant poveikį aplinkai. Žaliojo biuro tikslai – tai mažesnis gamtos resursų naudojimas, prisidėjimas prie klimato kaitos procesų suvaldymo, tvarios gyvensenos vertybių sklaida.

Š.m. gegužės 26 d. vykusio nuotolinio CircPro iniciatyvos partnerių susitikimo metu žaliojo biuro koncepciją pristatė Taline veikiančio Stokholmo aplinkos instituto atstovai. Jų teigimu, svarbią vietą žaliojo biuro plėtojimui turi žalieji pirkimai, tačiau kalbant apie juos nevertėtų galvoti vien įprastomis biuro reikmenų kategorijomis. Didelę dalį paslaugų ir įrangos taip pat galima planuoti ir įsigyti vertinant poveikį aplinkai. Tarp jų – ir energijos atžvilgiu efektyvi įranga (pavyzdžiui – kompiuteriai), aplinkai draugiškos plovimo priemonės, biuro reikmenys, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, ilgai naudojamos, remontuojamos ir pernaudojamos biuro sistemos (baldai), optimizuojami procesai, naudojant mažiau pakuočių, maisto tiekimo paslaugos, atsižvelgiant į vienkartinių indų minimalų naudojimą ir pan.

Visgi apsiriboti vien žaliųjų pirkimų sritimi būtų klaidinga, nes į tvaresnį biuro darbą reikia žiūrėti kompleksiškai. Viena pagrindinių varančiųjų jėgų pokyčiams link ekologiniu aspektu labiau subalansuoto biuro darbo – biuro darbuotojai. Žmonės nori tvaresnių sprendimų ir laukia iš darbdavių iniciatyvos sudaryti įmonėms darbuotojams galimybę dirbti draugiškesnėmis aplinkai sąlygomis. Tuo tarpu biurų valdytojai ieško sprendimų, kaip optimizuoti darbo biure kaštus. Todėl pabrėžta, kad žaliasis biuras visgi prasideda nuo vadybos. Svarbu, ar darbovietėjė yra valia ir pasiryžimas įgyvendinti aplinkosauginius pokyčius, ar suformuoti aplinkosauginiai įmonės tikslai ir nustatytas veiksmų planas, ar darbuotojai įtraukti į šio tikslo siekimą, o visas procesas – sistemingai stebimas ir fiksuojamas progresas.

„Akivaizdu, kad aplinkai palankūs pokyčiai turi būti įgyvendinami bendromis įmonės vadovų, vadybos, darbuotojų ir partnerių pastangomis, nes tik šiuo keliu einančios įmonės pasiekia geriausių rezultatų. Įkvepia susitikime pristatytas įmonių grupės Ergolain, kuri specializuojasi ergonominių baldų gamyboje bei inovatyvių biurų projektavime, pranešimas. Ergolain įgyvendino projektą, kurio metu buvo atnaujinti Citadeles banko biure jau esantys baldai. Projekto sumanymas ne tik padėjo sutaupyti klientolėšas, neinvestuojant į naują įrangą, kai galima panaudoti jau turimus baldus, bet ir išvengta neigiamo poveikio aplinkai. Džiugu, kad „Ergolain” mato perspektyvą tokiuose projektuose ir imasi švietėjiškos veiklos proaktyviai siūlydama įmonėms sprendimus, skirtus tvaresniam vartojimui. Tai tikros partnerystės, matančios daug plačiau nei vienos įmonės interesas, pavyzdys” – teigė Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Justė Rakštytė–Hoimian.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui CircPro, siekiančiam skatinti perėjimą į žiedinės ekonomikos principais grįstą nacionalinių ir regioninių sprendimų priėmimą per žiedinę ekonomiką palaikančius viešuosius pirkimus. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Paskutinį kartą redaguota 28 gegužės 2021