Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – vienas iš itin svarbių prie šalies ekonomikos augimo prisidedančių veiksnių, padedančių tiek centrinių, tiek atokiau esančių šalies regionų vystymuisi. Plačiai žinoma TUI nauda kuriant darbo vietas, tačiau užsienio kapitalo atėjimas į vietines įmones turi ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, su tiesioginėmis užsienio investicijomis į priimančią šalį atkeliauja ir kitokia darbo kultūra, naujos technologijos ir inovacijos, vietiniam verslui atsiranda nauji aukštus standartus keliantys partneriai.

Vienas gerųjų tiesioginių užsienio investicijų pavyzdžių – Danija. Šios šalies tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategijoje teigiama, kad užsienietiško kapitalo kompanijos pastaraisiais metais augo sparčiau nei vietinio kapitalo įmonės, čia buvo pasiektas didesnis darbuotojų produktyvumas. Vis tik šalia šių gretutinių naudų rodiklių įvertintas ir dar vienas TUI aspektas. Pastebima, kad kai kurios investicijos gali katalizuoti socialinius pokyčius, o kai kurios šalys net sutelkia pastangas pritraukti investicijų į tas sritis, kurias nori sustiprinti ar tendencingai plėtoti: sveikatingumas, infrastruktūra, energetika ar net visuomenės skaitmenizacija. Panašios tendencijos, kai tiesioginės užsienio investicijos išjudina platesnius pokyčius, stebimos ir Lietuvoje.

Klaipėdos maisto ir gėrimų gamintojų tyrimas

Analizuodamas žaliosios transformacijos procesus Lietuvoje, Lietuvos inovacijų centras (LIC) atliko analizę, kurioje vertino Klaipėdos regione veikiančių maisto ir gėrimų pramonės įmonių situaciją. Šios iniciatyvos įgyvendinimo metu atlikti interviu, kurių metu kalbėtasi su 7 respondentais, turinčiais svarią įtaką ir reikšmingų žinių apie maisto ir gėrimų pramonę Klaipėdoje, jai kylančius iššūkius, esamą situaciją bei galimus žaliosios transformacijos sprendinius.

Klaipėdos regiono ekonominė ekosistema, kaip ir visos Lietuvos, dominuojama mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ): iš 119 maisto ir gėrimų gamybos rinkoje veikiančių įmonių daugiau nei 75 proc. turi mažiau nei dešimt darbuotojų, o 99.9 proc. yra MVĮ pagal ES apibrėžimą. Kadangi kalbama apie labai mažas įmones, natūralu, kad pavieniui įgyvendinti net ir labai reikalingas transformacijas – itin sudėtinga, todėl didėja bendradarbiavimo aktualumas. Tik absoliuti mažuma regione veikiančių įmonių turi resursų ir kompetencijų reikalingų technologinei pažangai ir inovacijoms pasiekti. Būtent todėl LIC analizėje siekta išgryninti esminius katalizatorius ir pagrindinius trukdžius laukiamiems pokyčiams bei išanalizuoti realiausius laukiančios transformacijos scenarijus.

Atlikta Klaipėdos regiono maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus analizė įvertino tiek tarptautinį žaliosios transformacijos kontekstą, tiek ir situaciją minėtame regione ir buvo pristatyta projekto GRETA (Sumaniosios specializacijos inovacijų strategijų politinių priemonių kūrimo Baltijos jūros regione projektas) partnerių susitikime.

Pagrindiniai žaliosios transformacijos katalizatoriai

Vertinant tarptautines tendencijas matyti, kad tiek šalies, tiek tarptautinio konteksto aktualijos daro reikšmingą įtaką regione veikiančių įmonių veiksmams. Augantis tarptautinis dėmesys žaliajai darbotvarkei lemia, kad į užsienio rinkas orientuotos įmonės yra priverstos permąstyti savo strategijas ir pradėti įgyvendinti žingsnius link tvaresnės gamybos jau dabar, nes artimiausiu metu konkurencinė aplinka to reikalaus, o delsiant po kelerių metų jau gali būti per vėlu.

Didelis tarptautinis dėmesys tvarumo ir ekologijos klausimams konvertuojasi į besikeičiančius tiek vietinių, tiek užsienio vartotojų poreikius ir lūkesčius vartojamiems produktams. Būtent todėl žaliosios reformos tampa vienu iš klausimų, į kuriuos krypsta gamintojų dėmesys svarstant investicijų į tvaresnę gamybą perspektyvas. Lietuva eksportuoja didelę dalį savo gaminamos produkcijos, tarp jų ir maisto bei gėrimų gaminių. Šio sektoriaus produktų eksportas pasiekia net 45 proc. visos produkcijos. Klaipėdos regiono pagrindinės eksporto kryptys: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Belgija, Lenkija, Latvija, Švedija. Pagrindinės Klaipėdos regiono eksporto kryptys taip pat gyvena ekologijos ir tvarumo temų aktualijomis, todėl natūralu – nuotaikos ir poreikiai šalyje, į kurią pristatoma produkcija, lemia įmonės pasirinkimą eiti inovacijų ir tvarumo technologijų diegimo keliu, ar ne.

Kitas svarbus žaliosios transformacijos įmonėse katalizatorius – jau minėtos tiesioginės užsienio investicijos. Neabejotina, kad TUI gali daryti teigiamą įtaką aplinkosauginei veiklos kokybei. Teigiamas poveikis gali būti juntamas plintant gerosioms praktikoms, kurias užsienio kapitalas atsineša į mūsų rinką, ir naujoms technologijoms, kurios yra diegiamos į vietines įmones. Modernūs technologiniai ir darbo būdai įsitvirtina ne tik tose įmonėse, į kurias jie atkeliavo tiesiogiai, bet vykstant dalinimuisi gerosiomis praktikomis, darbuotojų kaitai novatoriški veiklos metodai pasklinda ir plačiau regione.

Tiesioginių užsienio investicijų svarbą žalėjimo procesams stebi ne viena valstybė. Gerasis Suomijos pavyzdys rodo, kad tikslai tvarumo srityje pritraukia panašią viziją turinčias įmones investuoti būtent šalyje, turinčioje ambicingą viziją. Dideli vaistų (Bayer), baterijų (BASF), technologijų (Google) rinkų žaidėjai skiria milžiniškas investicijas siekiant tvaraus ir efektyvaus darbo Suomijoje ir šios šalies gyventojai didžiuojasi, kad investuotojai reikšmingai prisideda prie tų tvarumo tikslų, kuriuos valstybė yra išsikėlusi.

Klaipėdos regionas pagal pritraukiamas TUI, tenkančias vienam gyventojui, yra antras svarbiausias regionas Lietuvoje po Vilniaus. Didelę dalį tiesioginių užsienio investicijų į šį regioną sudaro investicijos į apdirbamąją gamybą. 2015-2019 m. tokios investicijos sudarė net apie 40 proc. visų TUI. Verta paminėti – šiame regione didelę dalį apdirbamosios gamybos investicijų pritraukia naftos, chemijos produktų sferos, tačiau investicijos į maisto, gėrimų ir tabako gamybą taip pat susilaukia reikšmingo investuotojų dėmesio. Svarbus aspektas, kad į regioną investuoja įmonės iš šalių, kurios yra lyderiaujančios tvarumo ir aplinkosaugos klausimuose: Danija, Šveicarija, Vokietija.

Nuosaiki žalioji transformacija – labiausiai tikėtinas kelias

Analizės metu kalbinti ekspertai sutarė, kad labiausiai tikėtinas kelias link žaliosios Klaipėdos regiono maisto ir gėrimų gamybos transformacijos – laipsniška esamos sąrangos pertvarka. Vertinama, kad spaudimas gaminti tvarius produktus artimiausiu metu pamažu augs tiek tarp vietos, tiek tarp užsienio šalių vartotojų, todėl gamintojai neišvengiamai turės galvoti apie laipsnišką tvaresnių technologijų diegimą. Įmonės galės etapais perkvalifikuoti darbuotojus ir pakeisti esamus įrenginius bei produktus natūraliai pereidamos link aplinkai mažesnį poveikį darančios veiklos. Tikimasi, kad jokių staigių pramonės pertvarkos pokyčių nebus, o numatoma pertvarka bus nuosaiki.

Tokį pertvarkos nuoseklumą lemia pakankamai didelis vartotojų jautrumas kainų pokyčiams. Maisto produktai – kasdienio vartojimo prekės, kurių pasirinkimą dažnu atveju lemia kaina, todėl radikalių pokyčių galima tikėtis tik tam tikruose, nišiniuose maisto produktų segmentuose. Tuo tarpu likusiose maisto pramonės įmonėse didelę įtaką perėjimui prie žaliosios veikimo formos turės proveržio inovacijos, padėsiančios taupyti gamybos išlaidas.

Naujas technologijas ir inovacijų madas diktuos užsienio investuotojai. Jei bus sudarytos tinkamos sąlygos ir lūkesčiai pritraukti būtent į žaliąją transformaciją orientuotas įmones, aiškiai iškomunikuota tokia regiono ir šalies vizija, iš užsienio investicijų galima sulaukti gausių gretutinių naudų. Užsienio pavyzdžiai rodo,  kad regionas, tikslingai formuodamas savo tiesioginių užsienio investicijų strategiją, gali laimėti ne tik investuotojų dėmesį, bet ir naujų technologijų ir darbo kultūros sklaidą tarp vietinių įmonių.

Galiausiai ekspertų vertinimu automatizavimo procesai ir skaitmeninimo strategijos taip pat gali prisidėti prie žaliosios transformacijos. Nors žaliosios ir skaitmeninimo darbotvarkės Lietuvoje vis dar nėra laikomos viena kitą papildančiomis ir tarpusavyje susijusiomis priemonėmis, tačiau įmonės lygmeniu skaitmeninimo ir automatizavimo procesai padeda pagerinti darbo efektyvumą ir taip prisideda prie tvaresnio gamybos proceso.

 

Paskutinį kartą redaguota 15 birželio 2021