Duomenys yra šiuolaikinių ekonomikos procesų pagrindas. Nuo jų priklauso gamybos metodai, vartojimo ir gyvensenos įpročiai, sprendimų priėmimas bei moksliniai atradimai, todėl prieiga prie vis didėjančio duomenų kiekio ir gebėjimas jais naudotis yra būtina konkurencingo verslo sąlyga. Tačiau mažos ir vidutinės įmonės vis dar neišnaudoja joms atsiveriančio duomenų potencialo. Kodėl?
Trūksta duomenų valdymo įrankių
Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus Gintauto Mežečio teigimu, nors vis daugiau procesų perkeliama į elektroninę erdvę, kur vis daugiau duomenų tampa viešai prieinami visiems ekonominės veiklos subjektams Atvirų duomenų portale, informacijos skaitmeninimas arba automatinis pritaikymas skaitmeniniams procesams kol kas nepasiekė reikiamo lygio. Viena vertus, verslas kartais dar nemato duomenų panaudojimo ir pritaikymo perspektyvos ar stokoja duomenų apdorojimo ir analizės įgūdžių. Kita vertus, dar toli gražu ne visi būtiniausi duomenys yra prieinami verslui.
„Europos Sąjunga, ir ypač Lietuva, puikiai elektronizavomės – perkėlėme popierinius procesus į elektroninę erdvę, sukūrėme formas, šablonus, prašymus, mygtukus internete ir gyvo žmogaus procesą šalia. Dabar atėjo laikas skaitmeninimui– peržiūrėti procesus iš duomenų perspektyvos ir juos paversti duomenų procesais, kuriuose rutininį žmogaus darbą pakeistų algoritmai“, – sako G. Mežetis.
Tačiau tam, kad šie algoritmai veiktų, jiems reikalingi randami, prieinami, suderinami ir perpanaudojami duomenys. Iš čia ir kyla poreikis duomenų erdvėms ar ekosistemoms kurti: „Tai yra vienas iš duomenų valdymo įrankių, kuris padės valstybėms ir verslo sektoriui kurti inovatyvias paslaugas ar produktus.“
Duomenų vertės grandinių link
Pasak Romualdo Petraičio, Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centro direktoriaus ir Europos Komisijos iniciatyvos „i4Trust“ ambasadoriaus, šiuo metu Europoje, kartu ir Lietuvoje, kuriama bendroji duomenų rinka, kur duomenys galės laisvai judėti tiek Europos Sąjungoje, tiek ir tarp įvairių sektorių. Šis duomenų atvėrimas ir žemyne intensyviai vykstanti skaitmeninė transformacija neabejotinai bus naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), tačiau vis dar išliks kliūčių, ribojančių jų galimybes dalintis duomenimis ir išnaudoti tikrąjį inovacijų potencialą.
„Kad įmonės, ypač MVĮ, gautų naudos iš klestinčios duomenų ekonomikos, reikia sistemų, kurios padidintų jų dalijimosi duomenimis pajėgumus, kad jos galėtų pasinaudoti naujomis įvairių sričių duomenų vertės grandinėmis, kurti pažangius sprendimus, plėsti savo verslą ir įgyti geresnę padėtį rinkoje“, – sako R. Petraitis. Būtent todėl jis ir prisijungė prie Europos Sąjungos iniciatyvos “i4Trust”, kurios tikslas – skatinti novatoriškų paslaugų plėtrą naujose duomenų vertės grandinėse. Jo teigimu, šio tikslo bus siekiama suteikiant tinkamas priemones, mokymus, mentorystę ir finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti duomenų erdves, kad būtų galima patikimai ir veiksmingai dalytis duomenimis.
Sprendimas – duomenų apdorojimo platforma
Dar vienas būdas, kuriuo siekiama palengvinti MVĮ kelią duomenų ekonomikos link, yra per specialių duomenų apdorojimo platformų kūrimą. Dideliems kiekiams duomenų apdoroti paprastai reikia galingų superkompiuterių bei specifinių duomenų apdorojimo (programavimo) įgūdžių. Tačiau toli gražu ne kiekviena MVĮ gali sau tai leisti. Superkompiuterija nėra pigus malonumas, o ir juos valdyti galinčių specialistų įkainiai nėra maži.
Dėl šios priežasties Baltijos jūros regione veikianti iniciatyva BalticLSC (angl. Baltic Large-Scale Computing), kuriai priklauso ir Lietuvos inovacijų centras, užsimojo sukurti superkompiuterijos tinklo pagrindu veikiančią duomenų apdorojimo platformą su iš anksto sukurtais duomenų apdorojimo algoritmais. Sistema išsiskiria tuo, kad ji leidžia greitai, pigiai ir be didesnių programavimo įgūdžių apdoroti didelius duomenų kiekius.
„Gyvename didžiųjų duomenų amžiuje, kai didelės apimties, spartos bei įvairovės duomenys gali tapti verslo sėkmės arba pražūties priežastimi. Rezultatas priklauso nuo to, kiek tokiais duomenimis disponuojantis verslas suvokia jų vertę ir geba juos tinkamai apdoroti. BalticLSC sukurta sistema leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms ne tik įvertinti turimus duomenis ir jų generuojamą potencialą, bet ir apdoroti juos naudojantis nesudėtingai valdoma sistema su superkompiuterijos pajėgumais“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys.
Duomenys – komunikacijai gerinti
Be valstybinio masto pastangų ir išorinių sistemų, svarbu, kad ir pačios įmonės, kokio dydžio jos bebūtų, kurtų ir diegtų skaitmenines inovacijas, leidžiančias apdoroti ir tolimesnei verslo plėtrai bei integracijai į aukštos pridėtinės vertės grandines pritaikyti duomenis.
Gamybos inovacijų slėnio direktoriaus Gintaro Vildos teigimu, dauguma įmonių savininkų ar įmonių vadovų, kaip neišvengiamybę mato poreikį naudoti našias, didelius duomenų kiekius sugeneruojančias metalo apdirbimo, plastiko liejimo, 3D spausdinimo ar elektronikos komponentus lituojančias stakles. Tačiau tam, kad šios staklės palengvintų jas valdančių darbuotojų kasdienybę ir atlaisvintų juos kūrybiškesnei veiklai, slėnio konsultantai pataria, kaip šalia staklių integruoti robotus ir kaip panaudoti procesų metu sugeneruojamus duomenis.
„Konsultuodami savo klientus visada atkreipiame dėmesį, kad įdiegti tik naujas mašinas ar robotus nepakaks. Diegiant tokias lanksčiąsias gamybines sistemas yra sukuriamas milžiniškas duomenų kiekis, todėl reikia pertvarkyti ir patį IT ūkį, kuris leistų užtikrinti sklandesnę komunikaciją tiek tarp įmonėje dirbančių inžinierių bei operatorių, tiek tarp įmonės ir klientų“, – sako G. Vilda. Anot jo, į gamybą vis dažniau įsitraukia klientai, kurie būdami su gamybos įmone susieti produkto vertės grandine, patys nori komunikuoti su operatoriais, o kartais juos apeidami su pačia gamybos mašina, kad gautų duomenis realiu laiku apie gaminamą gaminį ir gaminančio įrenginio būklę. Visa tai padeda susikurti savo, sau pritaikytą gaminį realiu laiku ir netgi užsitikrinti bei valdyti gaminio kokybę. Todėl skaitmeninių inovacijų kūrimas ir diegimas įmonėse, darbas diegiant robotus, duomenų valdymo sistemas, kibernetinės saugos sprendimus, dirbtinio intelekto sprendimų pritaikymas gaminti yra Gamybos inovacijų slėnio tikslas.
Išsamesnė informacija – renginyje
Siekdami paskatinti MVĮ geriau perprasti duomenų potencialą ir labiau jį išnaudoti, Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Lietuvos inovacijų centru ir Gamybos inovacijų slėniu rugpjūčio 25 d. 10-12 val. organizuoja renginį „Duomenys, duomenys, duomenys: kaip jie padeda kurti inovacijas mažose ir vidutinėse įmonėse?“. Renginyje bus pateikiami atsakymai į tokius su duomenimis ir duomenų panaudojimu susijusius klausimus:
Kas yra duomenys?
Ar duomenys – tik didžiųjų įmonių privilegija?
Ko reikia norint diegti dirbtiniu intelektu paremtas inovacijas?
Kaip išmanieji ir žalieji miestai įmonėms suteiks galimybių dirbti su duomenimis ir naudotis jais?
Kaip veikia BalticLSC duomenų apdorojimo sistema?
Ką įmonės gali gauti „i4Trust“ projekte?
Registracija į renginį čia.
Paskutinį kartą redaguota 20 rugpjūčio 2021