Tvarumo tendencijos jau kurį laiką vyrauja tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos politinėse bei ekonominėse diskusijose. Aplinkai poveikio nedarantis ir klimatui neutralus gamybos sektorius tarp įvairių visuomenės ir viešojo sektoriaus grupių yra matomas kaip šaliai būtina siekiamybė. Tačiau aplinkos atžvilgiu sąmoningą gamybą vykdančios įmonės neišvengiamai susiduria tiek su naujais iššūkiais, tiek ir su iki šiol neegzistavusiomis galimybėmis. Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip nepasiklysti galimybių ir grėsmių labirinte?

Trys poveikio taškai

Racionalus energijos ir kitų išteklių vartojimas jau dabar yra plačiai paplitęs tiek tarp Europos, tiek ir tarp mūsų šalies įmonių, siekiančių sumažinti gamybos kaštus. Vis tik labiau inovatyvūs žiediniai dizaino ir gamybos technologijų sprendimai taikomi daug rečiau. Žiedinė ekonomika tradicinę (linijinę) vertės grandinę papildo naujomis galimybėmis efektyviai ir inovatyviai išnaudoti ribotus išteklius, o tai įmonėms sukuria nišą maksimaliai pasinaudoti tvarios gamybos kuriamomis galimybėmis.

Idealiame pasaulyje visi ekonomikoje naudojami ištekliai judėtų žiediniu principu, o atliekos tiesiog nesusidarytų. Deja, kone neįmanoma sukurti tokio idealaus medžiagų cirkuliavimo srauto, todėl praktikoje egzistuoja trys žiedinių vertės grandinių tipai: išteklių srautą uždarančios – kai medžiagos perdirbamos taip, kad būtų tinkamos naudoti naujų produktų gamyboje, išteklių srautą sumažinančios – kai maksimaliai padidinamas išteklių naudojimo efektyvumas, beiišteklių srautą sulėtinančios – kai maksimaliai prailginamas gaminių eksploatavimo laikas.

Šie trys esminiai išteklių cirkuliaciją prailginantys veiksniai gali padėti užtikrinti, jog medžiagos būtų naudojamos kaip įmanoma efektyviau. Vis tik jų poveikis ryškiausiai atsiskleidžia skirtingose vertės grandinių dalyse: nuo išteklių planavimo ir produkto dizaino iki vartojimo ir panaudotų prekių surinkimo.

Remontuoti ar dalintis tampa vis paklausiau

Analizuojant įvairias žiedinės ekonomikos vertės grandines matyti, jog daugiausiai potencialo prailginti medžiagų cirkuliaciją rinkoje turi produktų naudojimo etapas, kuriame galima taikyti įvairius produkto gyvavimo pratęsimo, dalijimosi platformų bei produkto kaip paslaugos verslo modelius. Praktikoje tokie modeliai apima tiek itin tradicinius verslus (pvz., dviračių ar kompiuterių taisymas), tiek inovacijas paslaugų sektoriuje (pvz., automobilių ar paspirtukų dalijimosi platformos).

Planuota, kad pasaulinė remonto ir priežiūros rinka 2021 metais turėjo augti 7,6 proc. ir pasiekti 1.26 trln. JAV dolerių vertę (2020 metais šios rinkos vertė siekė 1.17 trln. JAV dolerių).14 Numatomą augimą daugiausiai lems įmonių atsigavimas po COVID–19 pandemijos ir veiklų atnaujinimas, nebetaikant socialinės distancijos ribojimų ar kitų suvaržymų. Tolimesnėje perspektyvoje pasaulinė remonto ir priežiūros rinka taip pat turėtų plėstis – kasmetinis jos augimas, prognozuojama, bus 7 proc., o 2025 metais vertė sieks 1.6 trln. JAV dolerių.

Dalijimosi platformoms taip pat prognozuojama rinkos plėtra. Dalijimosi ekonomiką išpopuliarinę globalūs verslai (tarp kurių verta paminėti tokius gigantus kaip Uber ar Airbnb) atvėrė kelią naujiems rinkos dalyviams, kurie iki 2025 metų turėtų prisidėti prie 335 mlrd. JAV dolerių vertės rinkos sukūrimo.

Kodėl tai apsimokės verslui?

Viena vertus, daugeliu atveju, produktų gyvavimo pratęsimo ar dalijimosi platformų bei produkto kaip paslaugos verslo modelius taiko ne gamintojai, o nuo jų nepriklausantys paslaugų teikėjai. Šias paslaugų įmones sieja bendras tikslas – sumažinti paklausą naujos gamybos produktų įsigijimui. Kita vertus, gamybos įmonės, nusprendusios praplėsti savo veiklos lauką ir pradėjusios teikti savo gaminamos produkcijos remonto ar atnaujinimo paslaugas, taip pat gali atrasti naudą.

Naujo verslo modelio taikymas yra strateginis būdas sustiprinti poziciją rinkoje pašalinant kitų įmonių (t.y., taisymą ir priežiūros paslaugas teikiančių išorinių subjektų) keliamą grėsmę ir taip skatinant didesnį klientų lojalumą prekiniam ženklui. Daiktų pergaminimo (angl. rema– nufacturing) modelis, taikomas gamintojo įmonėje, taip pat gali sumažinti apsirūpinimo ištekliais riziką, t.y., iš vartotojų grįžtantys nebenaudojamų produktų komponentai gali būti įtraukiami į naujų produktų gamybą. Taigi ir čia verslui veriasi galimybės megzti stipresnį ryšį su klientu, užtikrinant visapusišką kliento kelionę su naudojamu produktu: nuo pardavimo iki remonto ir, vėlesniame etape, atsinaujinimo.

Paskutinį kartą redaguota 13 sausio 2022