Pastarosiomis dienomis EK „iššovė“ su nauja pramonės transformacijos vizija – Pramonė 5.0. Lietuvai, o matyt ir daugeliui ES šalių, toks posūkis politinėse darbotvarkėse turėtų sukelti nemenką sumaištį, mat visai nesenai programuojant valstybės ateinančio dešimtmečio uždavinius bei investicijas, fokusas pramonės srityje buvo nukreiptas į transformacijos, grįstos Pramonė 4.0 principais, įgyvendinimą. Sumaištį dar labiau didina ir tai, jog suomių mokslininkai prabilo ir apie Pramonė 6.0 viziją.
Kad būtų lengviau susigaudyti tokioje „transformacijos“ koncepcijų gausoje reiktų žinoti esminius kiekvienos iš jų principus. Taigi, Pramonė 4.0 koncepcija yra pagrįsta pramonės transformacija, siekiant gamybos našumo, kuri yra pagrįsta tarpusavyje komunikuojančiomis išmaniosiomis technologijomis (dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, daiktų internetas, didieji duomenys, debesų kompiuterija, papildytos realybės technologijos, automatizacijos sprendimai ir pan.). Ši transformacija iš esmės turi sumažinti gamybos procesų priklausomybę nuo žmogiškojo faktoriaus, o kai kuriuose etapuose ir visiškai tapti nepriklausomais. Žmogus tokioje ateities pramonėje yra matomas sprendimų priėmėjo ar kontroliuotojo rolėje.
Pagrindinis stimulas permąstyti Pramonė 4.0 koncepciją buvo naujieji Europos Sąjungos politiniai prioritetai. Europos Žaliasis kursas iškėlė žiedinės ekonomikos, tvarumo, atliekų mažinimo tikslus, o Covid-19 pandemija privertė iš naujo permąstyti esamus darbo organizavimo metodus, pramonės atsparumą, globalių vertės grandinių pažeidžiamumą. Pramonė 5.0 koncepcija kilo iš poreikio sistemiškai integruoti socialinius ir aplinkosauginius aspektus kartu su technologinės pažangos tikslais. Šioje koncepcijoje pramonės tikslas yra prisidėti prie visuomenės siekių, susijusių su darbo vietų kūrimų ir augimu, bei užtikrinti tvarią bei iššūkiams atsparią gamybą. Iš esmės galima teigti, jog Pramonė 5.0 transformacijos esmė – įgalinti pramonės technologinę pažangą kurti vertę visuomenei. Tokioje ateities pramonėje pažanga gali būti užtikrinama tik kartu bendradarbiaujant žmogui ir technologijoms, kartu siekiant sumažinti poveikį aplinkai per taršos mažinimą bei atsinaujinančia energetiką.
Pramonė 5.0 principais grįstoje pramonėje ir toliau smarkiai augs dėmesys personalizuotai gamybai. Klientai pagal savo tikslius reikalavimus galės suprojektuoti norimus gaminius. Tai bus ypač aktualu, pavyzdžiui, drabužių, baldų, automobilių pramonėje, kur produkcija bus vis labiau personalizuojama. Ši tendencija ypač paveiks farmacijos sektorių. Dėka įvairių išmaniųjų įrenginių, kurie leidžia nuolatos stebėti žmogaus fizinius parametrus, atsiras galimybė gaminti individualizuotus medikamentus, skirtus konkretaus asmens poreikių tenkinimui.
Atrodytų, jog transformuoti Lietuvos pramonę pagal Pramonė 5.0 tikslus, kai dar tik dar bandome, (dažnai strigdami kiekviename žingsnyje), pajudėti link Pramonė 4.0 „šviesaus“ horizonto, yra neįmanoma misija. Tačiau pasaulis juda daug greičiau, nei mes spėjame skaityti koncepcijų aprašymus. Šiuo metu Suomijos mokslininkai jau pristatė Pramonė 6.0 koncepciją. Priežastis šiai koncepcijai tapo poreikis projektuoti globaliems šokams atsparią pramonę. Tai bus į kliento poreikius orientuota, virtualizuota pramonė, kuri pasižymės stipriais ryšiais sujungtais gamyklų tinklais itin dinamiškose tiekimo grandinėse ir vertės tinkluose. Tokioje gamyboje visos technologijos ir modeliai susijungs, papildys vieni kitus, o ribos tarp jų išblanks. Ir nors Pramonė 6.0 scenarijus kol kas tėra „popierinis“, tačiau pasaulio progresas yra kaip niekad greitas, todėl artimiausioje ateityje tai turėtų pasirodyti labiausiai pažengusių šalių politinėse darbotvarkėse.
O kur esame mes? Lietuvos politinėje darbotvarkėje pamažu, nors ir „pūškuojant“, pradėta kalbėti apie būtinybę transformuoti pramonę remiantis Pramonė 4.0 principais, tačiau įgyvendinimo lygmenyje dėmesys šiam prioritetui yra menkas. Iš kitos pusės, gal viskas tik į gera – iš tradicinės pramonės, praleidę kelias laiptelių pakopas, galėsime iš karto šokti į Pramonę 6.0. Tik ar šokdami nenusisuksime sprando?
Paskutinį kartą redaguota 7 vasario 2022