S3ADAPT siekiama integruoti Sumanios specializacijos strategijas (S3) su prisitaikymo prie klimato kaitos politika, kad būtų skatinamas tvarus regionų vystymasis ir veiksmingas prisitaikymas. Taip bus sukurta strateginė sistema, leidžianti pritaikyti verslo modelius prie naujų iššūkių (pvz., išteklių prieinamumo pokyčių) ir remti inovacijas, skirtas neigiamam klimato poveikiui sušvelninti. Dėl to padidės regionų informuotumas ir pasirengimas ekstremaliems pokyčiams.

Lietuvos patirtys – tarptautinių partnerių dėmesio centre

Viena svarbiausių naujienlaiškyje pristatomų veiklų – gegužės 27–28 d. Vilniuje vykęs dviejų dienų S3ADAPT projekto partnerių pažintinis vizitas, kurį organizavo Lietuvos inovacijų centras.

Vizito metu dalyviai susipažino su Lietuvoje taikomais inovatyviais prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimais, apimančiais tvarią miestų plėtrą, miškų valdymą, kultūros paveldo apsaugą ir miestų biologinės įvairovės išsaugojimą.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) atstovai pristatė inovatyvų miestų tvarumo vertinimo modelį, o Valstybinių miškų urėdija projekto partnerius supažindino su aplinkos duomenų ir nuotolinio stebėjimo technologijų taikymu miškų atsparumui didinti. Apsilankę Gedimino pilies kalne, partneriai taip pat sužinojo apie geotechninius sprendimus, padedančius apsaugoti šį Lietuvos kultūros paveldą nuo ekstremalių orų reiškinių poveikio.

Antrąją vizito dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje pristatyta, kaip aplinkos duomenys padeda pasirengti ekstremaliems orams, o „Urbanbee“ atstovai projekto partnerius supažindino, kaip miesto biologinė įvairovė padeda stiprinti atsparumą klimato kaitai.

Klimato kaitos iššūkiai ir sprendimai Lietuvoje

Naujienlaiškyje taip pat pristatomos balandžio 13 d. Lietuvos mokslo tarybos organizuotos klimato atsparumo vertinimo (CRST) dirbtuvės, kuriose vertinta, kaip ekstremalios audros ir stiprūs vėjai galėtų paveikti Lietuvos inovacijų ekosistemą.

Dalyviai analizavo galimus energetikos, transporto, logistikos, skaitmeninės infrastruktūros ir mokslinių tyrimų veiklos sutrikimus. Diskusijose ypatingas dėmesys skirtas priemonei „Technologinės plėtros projektai“ (TPP), kuria siekiama kurti praktinius, rinkos poreikius atitinkančius sprendimus.

Dirbtuvių metu padaryta išvada, kad ši priemonė gali reikšmingai prisidėti prie ekstremalių orų reiškinių poveikio mažinimo ir Lietuvos inovacijų ekosistemos atsparumo stiprinimo.

Pristatyti Europos regionų gerųjų praktikų pavyzdžiai

3-iajame naujienlaiškyje pristatomos ir kitos projekto partnerių veiklos. Spalio 6 d. Varšuvoje vykusiame 16-ajame Mazovijos plėtros forume buvo aptarti S3ADAPT projekto tikslai bei padaryta pažanga.

Taip pat pristatomi du gerųjų praktikų pavyzdžiai. Vienas jų – Varšuvoje atgaivintas „Storm“ laisvalaikio parkas, kuriame derinami biologinės įvairovės apsaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo sprendimai.

Kitas pavyzdys – vietos savivaldos institucijoms skirtas integruotos plėtros planavimo vadovas, padedantis savivaldybėms įtraukti klimato politikos tikslus į regionines plėtros strategijas.

Visą S3ADAPT 3-iąjį naujienlaiškį galite perskaityti čia: https://www.lic.lt/wp-content/uploads/2026/10/S3ADAPT-3rd-Newsletter-1.pdf

Sekite projekto eigą!

Kviečiame sekti S3ADAPT projektą internetiniame puslapyje:

➢ www.interregeurope.eu/s3adapt
ir socialiniuose tinkluose:
➢ https://www.linkedin.com/showcase/s3adapt/

Prie projekto S3ADAPT įgyvendinimo prisideda 10 tarptautinių partnerių iš 7 Europos valstybių.

Paskutinį kartą redaguota 30 spalio 2026

The post Pasirodė 3-iasis S3ADAPT projekto naujienlaiškis: dėmesys prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimams appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Konferencija vyks Dublino „Croke Park“ konferencijų centre, kur susirinks EEN tinklo partneriai, Europos Sąjungos politikos formuotojai ir tarptautiniai ekspertai. Renginio metu dalyviai dalysis patirtimi, aptars aktualius verslo iššūkius bei ieškos naujų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių.

Konferenciją organizuoja Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (DG GROW) bei Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga (EISMEA), bendradarbiaudami su Airijos EEN tinklo partneriais.

Dėmesys – Europos įmonių konkurencingumui

Šių metų konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama klausimui, kaip EEN gali padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) išlikti konkurencingoms ir atsparioms nuolat besikeičiančioje verslo aplinkoje.

Dalyviai diskutuos, kaip Europos Sąjungos iniciatyvas paversti praktinėmis pagalbos verslui priemonėmis, taip pat dalysis gerosiomis praktikomis, padedančiomis gerinti tinklo teikiamų paslaugų kokybę ir poveikį pramonės transformacijos, internacionalizacijos ir inovacijų srityse.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos politikos prioritetus, diskusijose bus aptariama, kaip EEN tinklas gali padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms plėstis bendrojoje ir tarptautinėse rinkose, prisitaikyti prie pramonės pokyčių bei skatinti inovacijų ir startuolių plėtrą.

Renginio programoje numatytos plenarinės sesijos, interaktyvios dirbtuvės, parodų erdvės ir tinklaveikos veiklos. Dalyviai taip pat galės dalyvauti gyvuose bei nuotoliniuose verslo kontaktų užmezgimo susitikimuose, skirtuose naujoms partnerystėms ir bendradarbiavimo galimybėms plėtoti.

Lietuvos inovacijų centro dalyviai atstovaus LASER-PRO ir EEN2EIC projektus

Konferencijos dalyviai taip pat turės galimybę iš arčiau susipažinti su tarptautiniu Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ („Horizon Europe“) finansuojamu projektu „LASER-PRO“, prie kurio įgyvendinimo prisideda Lietuvos inovacijų centras.

Projektu siekiama stiprinti lazerinių technologijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) ekosistemas Lietuvoje ir Čekijoje, skatinant glaudesnį mokslo, verslo, valdžios institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą.

Įgyvendinant projektą numatoma kurti bendrą MTEPI strategiją, vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus, rengti veiksmų bei investicijų planus, taip pat skatinti partnerių dalijimąsi patirtimi ir kompetencijų stiprinimą. Šiomis veiklomis siekiama kurti tvarią lazerinių technologijų inovacijų ekosistemą ir stiprinti abiejų šalių potencialą šioje aukštųjų technologijų srityje.

Su LASER-PRO projektu konferencijos dalyviai galės susipažinti specialioje parodų erdvėje „Hogan Mezzanine Foyer“, prie 7-uoju numeriu pažymėto stendo.

Konferencijoje atskirą stendą turės ir kitas tarptautinis projektas EEN2EIC, kuriuo siekiama stiprinti EEN ir Europos inovacijų tarybos (EIC) bendradarbiavimą, sudarant palankesnes sąlygas inovatyvių įmonių plėtrai. Konferencijos metu EEN konsultantai mielai aptars paramą pasirengimui investicijoms bei bendradarbiavimą pagal EEN2EIC iniciatyvą.

Pagrindinis EEN2EIC projekto tikslas – suteikti EEN tinklo biurams daugiau galimybių padėti potencialiems EIC finansavimo pareiškėjams, ypatingą dėmesį skiriant moterims verslininkėms, besiplečiančioms šalims, bei Europos Komisijos kompetencijos ženklo turėtojams.

Kaip sekti konferencijos naujienas?

Konferencijos aktualijas bus galima sekti socialiniuose tinkluose LinkedIn, Facebook ir X, naudojant grotažymę #EEN2026.

Renginio atidarymo ir uždarymo sesijos taip pat bus tiesiogiai transliuojamos oficialioje Enterprise Europe Network interneto svetainėje.

Paskutinį kartą redaguota 26 spalio 2026

The post Lietuvos inovacijų centras dalyvaus Enterprise Europe Network metinėje konferencijoje Dubline appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Nors žalioji pertvarka dažniausiai siejama su technologinėmis inovacijomis, atsinaujinančiąja energetika ar aplinkosaugos politika, projekto tyrėjai sieks atkreipti dėmesį į ne mažiau svarbų aspektą – žmonių įsitraukimą ir jų vaidmenį įgyvendinant tvarumo pokyčius.

„Žalioji pertvarka apima kur kas daugiau nei technologijų plėtrą ar aplinkosaugos politiką. Tai socialinė ir kultūrinė transformacija, kuri skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Todėl šiuos pokyčius nagrinėsime per kultūrinio dalyvavimo prizmę. Mums įdomu, kaip kultūra ir kūrybinės veiklos gali padėti žmonėms prisidėti prie tvarumo pokyčių“, – teigia Tamperės universiteto docentė ir projekto konsorciumo vadovė Eeva Puumala.

Kultūra šiame kontekste suprantama plačiai – ji gali apimti ir kasdienes bendruomenių veiklas miesto aplinkoje.

„Tvarumo transformacija negali įvykti, jei žmonės nesijaučia įtraukti arba jei pokyčiams trūksta visuomenės pritarimo“, – pabrėžia projekte dalyvaujantis Tamperės universiteto dėstytojas Antti Wallinas.

Menas ir kūrybiškumas – priemonės įtraukti bendruomenes

Vienas svarbiausių „PULSE“ projekto tikslų – praktiškai išbandyti, kaip menu ir kultūra grindžiami metodai gali paskatinti gyventojų dalyvavimą bendruomenių gyvenime.

Tam bus pasitelkti bandomieji tyrimai, kuriuos sudarys du etapai. Pirmiausia tyrėjai kartu su gyventojais sieks nustatyti vietas, patirtis ir kasdienes veiklas, susijusias su aplinkos pokyčiais bei tvaria ateitimi. Remiantis surinkta informacija, vėliau bus kuriamos meninės ir kultūrinės iniciatyvos, kuriose bendruomenių nariai galės apgalvoti patiriamus aplinkos pokyčius ir įsivaizduoti alternatyvius ateities scenarijus.

„Kas geriau nei menininkas galėtų įsivaizduoti, kaip atrodytų tvari ateitis? Bendruomeninis menas ir kultūra padeda mums suvokti žmonių vaidmenį, vykstant dideliems pokyčiams. Svarbu, kad nė vienas miesto rajonas ar visuomenės grupė nesijaustų palikta nuošalyje“, – sako A. Wallinas.

Praktiniai tyrimai vyks trijuose Europos miestų rajonuose, kurių gyventojai susiduria su skirtingais aplinkosaugos ir socialiniais iššūkiais:

• El Poble-seko rajone Barselonoje (Ispanija) bus nagrinėjami karščio, turizmo ir gentrifikacijos – miesto rajonų socialinės bei ekonominės struktūros kaitos – klausimai.
• Bridges rajone Geitshede (Jungtinė Karalystė) daugiausia dėmesio bus skiriama buvusių pramoninių teritorijų atgaivinimui ir su tuo susijusiai socialinei nelygybei.
• Nekala-Viinikka rajone Tamperėje (Suomija) bus tiriama miesto plėtra, vietos gamta ir bendruomenės kultūros pokyčiai.

Šie skirtingi rajonai leis geriau suprasti, kaip žalioji pertvarka veikia žmonių kasdienybę ir kokie sprendimai galėtų padėti užtikrinti, kad pokyčiai būtų naudingi kuo platesnei visuomenės daliai.

Tyrimai bus vykdomi kartu su gyventojais

Į projekto veiklas planuojama įtraukti įvairias visuomenės grupes – jaunimą, vyresnio amžiaus žmones ir socialinę atskirtį patiriančius gyventojus. Tyrėjai sieks numatyti tokius ateities scenarijus, kurie skatintų žaliąją pertvarką ir kartu išliktų teisingi bei socialiai tvarūs vietos gyventojų požiūriu.

„Stengsimės kuo geriau pažinti tiriamas bendruomenes, kad suprastume jų gyventojus iš jų pačių perspektyvos. Atliksime tyrimus kartu su žmonėmis ir dėl žmonių“, – teigia A. Wallinas.

Pasak E. Puumalos, svarbu sukurti aplinką, kurioje gyventojai galėtų atvirai dalytis savo patirtimis, o jų nuomonės būtų išgirstos.

„Tikiuosi, kad projektas sukurs erdvę nuoširdžiam įsiklausymui, kurioje būsime pasirengę išgirsti gyventojų istorijas. Nagrinėsime skirtingus požiūrius ir sieksime suprasti, kodėl žmonės tam tikrus dalykus patiria būtent taip. Įžvalgas apie bendruomeninių ryšių stiprinimą vėliau galėsime paversti praktiniais veiksmais“, – sako ji.

Projekto rezultatai padės formuoti tvaresnės ateities sprendimus

„PULSE“ projekto metu penkiose šalyse taip pat bus atliekama plataus masto apklausa. Ja bus siekiama išsiaiškinti, kokios kultūrinio dalyvavimo formos veiksmingiausiai skatina pilietinį aktyvumą ir stiprina bendruomenių tarpusavio ryšius.

Apklausų rezultatai leis palyginti vietos bendruomenėse atliktų tyrimų išvadas su platesnio masto Europos duomenimis ir įvertinti, kiek šios įžvalgos galėtų būti pritaikomos kitose gyvenvietėse.

Remdamiesi surinktais duomenimis, tyrėjai kartu su gyventojais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis kurs alternatyvius ateities scenarijus. Jais bus siekiama parodyti, kaip skirtingi sprendimai gali prisidėti prie įtraukios, socialiai teisingos ir tvarios ateities.

„Šie scenarijai bus grindžiami bandomųjų tyrimų ir apklausų rezultatais. Taip pat atsižvelgsime į naujai ryškėjančias tendencijas bei galimus nenumatytus pokyčius“, – aiškina E. Puumala.

Projekto metu taip pat bus parengtos praktinės veiksmų gairės, kuriose bus numatyti konkretūs veiksmai, už jų įgyvendinimą atsakingos institucijos ir pažangos stebėsenos būdai. Šie rezultatai padės savivaldybėms, kultūros organizacijoms, bendruomenėms ir politikos formuotojams geriau atsižvelgti į gyventojų poreikius priimant su žaliąja pertvarka susijusius sprendimus.

Ateities kūrimas prasideda nuo dialogo

Projekto tyrėjai pabrėžia, kad kalbant apie ateities pokyčius svarbu nepamiršti ir bendruomenių istorijos bei skirtingų kartų patirčių.

„Kai kartu suburiami jauni ir vyresnio amžiaus žmonės, dažnai manoma, kad kils kartų konfliktas. Mes tokių prielaidų nedarome. Vietoj to siekiame suprasti gyventojų požiūrį“, – pabrėžia A. Wallinas.

Jam antrina ir E. Puumala, pabrėždama, kad skirtingų kartų dialogas gali padėti geriau suprasti tiek šiandienos iššūkius, tiek ateities galimybes.

„Norime suburti skirtingas kartas, kad jos kartu apmąstytų ateitį ir diskutuotų apie dabartį. Vyresni gyventojai gali turėti vertingų žinių apie vietos istoriją ir padėti suprasti, kodėl jų gyvenamoji aplinka susiformavo būtent tokia. Neturėtume kalbėti apie pokyčius taip, tarsi jie vyktų be istorinio konteksto. Verčiau turėtume skatinti dialogą apie ateitį“, – akcentuoja E. Puumala.

Apie projektą

Prie tarptautinio „PULSE“ projekto prisidedantis Lietuvos inovacijų centras (LIC) kartu su kitais partneriais dalyvaus ieškant būdų, kaip mokslinių tyrimų rezultatus ir bendruomenių patirtis paversti praktiškai pritaikomais sprendimais, prisidedančiais prie įtraukesnės ir tvaresnės Europos ateities kūrimo. Projektas vienija tarptautinį universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir kitų organizacijų konsorciumą.

Paskutinį kartą redaguota 12 spalio 2026

The post Projektas PULSE tirs, kaip kultūra gali prisidėti prie tvarios ateities pokyčių appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Rugsėjo 7-8 dienomis Vilniuje įvyko trečiasis tarptautinio projekto SYNERGY, jungiančio 9 Europos valstybes, tarpregioninis teminis seminaras, prie kurio organizavimo prisidėjo ir Lietuvos inovacijų centras (LIC). Dvi dienas trukusio susitikimo metu projekto partneriai dalijosi savo šalių gerosiomis patirtimis, aptarė inovacijų plėtros ir finansavimo galimybes bei iš arti susipažino su Lietuvoje kuriamomis pažangiomis technologijomis.

Pirmąją dieną – gerųjų praktikų mainai ir ekspertų pranešimai

Pirmąją susitikimo dieną SYNERGY projekto partneriai iš įvairių Europos valstybių su suinteresuotomis šalimis dalijosi savo regionų inovacijų gerosiomis praktikomis. Pirmąją dieną aptarta ir iki šiol pasiekta projekto pažanga bei tolesni bendradarbiavimo planai.

Susitikimo metu pranešimus taip pat skaitė ir Lietuvos inovacijų ekosistemos ekspertai, pristatę Europos finansavimo galimybes ir inovacijų plėtrai aktualias iniciatyvas.

Dr. Julija Baniukevič pristatė „widerAdvance Facility“ iniciatyvą, skirtą padėti sumažinti mokslo ir inovacijų atskirtį Europos Sąjungoje. Tuo metu Inovacijų agentūros atstovė Audronė Janulaitytė papasakojo apie pakopinio finansavimo (angl. cascade funding) galimybes bei Europos žiedinės ekonomikos inovacijų slėnio iniciatyvą, skirtą spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

Susirinkusiems projekto partneriams pranešimą skaitė ir Inovacijų agentūros valdybos narys Ramojus Reimeris, kuriame jis aptarė skaitmenizacijos ir transformacinių inovacijų vaidmenį, taip pat jų reikšmę gyventojams ir regionams.

Antrąją dieną – pažintis su Lietuvoje kuriamomis inovacijomis

Antrąją susitikimo dieną projekto partneriai leidosi į pažintinius vizitus, kurių metu apsilankė trijose Lietuvos organizacijose – Santaros klinikų Valstybiniame patologijos centre, didžiausiame saulės modulių gamintojuje Lietuvoje „SoliTek“ ir lazerinių sistemų gamybos įmonėje „Light Conversion“.

Santaros klinikų Nacionaliniame patologijos centre partnerius pasitiko centro direktorius Arvydas Laurinavičius, pristatęs centro veiklą, dirbtinio intelekto agentų diegimą bei vykdomus ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo gerinimo tyrimus.

Ekskursijos metu dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti centro patalpas, susipažinti su naudojamomis technologijomis ir iš arti stebėti vykstančius darbo procesus.

Toliau savo pažintinę kelionę projekto partneriai tęsė įmonėje „SoliTek“, kur jie susipažino su saulės modulių gamybos procesu – nuo pirmųjų gamybos etapų iki galutinio produkto. Ekskursijos metu jie galėjo stebėti, kaip gaminami saulės moduliai, apžiūrėti jau pagamintus gaminius ir sužinoti apie jų technines savybes bei ypatumus.

Galiausiai kelionę vainikavo vizitas į „Light Conversion“, kur Paulius Bliškevičius projekto partneriams pristatė pažangių lazerių gamybos procesą. Ekskursijos metu dalyviai aplankė skirtingas įmonės erdves ir susipažino su visais lazerių kūrimo etapais, kurie bendrai trunka net 4 mėnesius.

Vizito metu netrūko ir netikėtų faktų – pasirodo, jog dirbant su itin smulkiomis detalėmis reikalingas išskirtinis rankų stabilumas ir kruopštumas, todėl šioje srityje gali praversti ir nagų priežiūros specialistų turimi įgūdžiai.

Susitikimas – galimybė stiprinti tarpregioninį bendradarbiavimą

Vilniuje vykęs SYNERGY projekto susitikimas suteikė galimybę tarptautiniams partneriams pasidalyti patirtimi, aptarti inovacijų plėtros galimybes ir susipažinti su Lietuvos inovacijų ekosistemos potencialu.

Praktiniai vizitai leido iš arti pamatyti, kaip Lietuvoje kuriamos ir taikomos pažangios technologijos medicinos, atsinaujinančios energetikos bei lazerių pramonės srityse. Tokie susitikimai skatina žinių mainus, stiprina tarptautines partnerystes ir prisideda prie glaudesnio Europos regionų bendradarbiavimo inovacijų srityje.

Apie projektą

SYNERGY – tai Interreg Europe projektas, skirtas išmaniosios specializacijos strategijų (S3) veiksmingumui didinti. Stiprindamas ryšius tarp regioninių, nacionalinių ir ES finansavimo programų, SYNERGY užtikrina, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas duotų realios naudos regionams bei gyventojams.

Paskutinį kartą redaguota 9 spalio 2026

The post Vilniuje susitiko SYNERGY projekto partneriai –  dalijosi gerosiomis praktikomis ir susipažino su Lietuvos inovacijų ekosistema appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Apie tai rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslo taryboje (LMT) Vilniuje vykusioje konferencijoje „Future Predictions 2026“ diskutavo mokslininkai, technologijų kūrėjai, verslo, dizaino ir urbanistikos ekspertai. Lietuvos inovacijų centro kartu su Lietuvos mokslo taryba organizuotame renginyje skirtingų sričių pranešėjai į ateitį žvelgė iš savo perspektyvos – nuo mokslu grįsto verslo, miestų ir žmogaus transformacijos iki generatyvinio dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, krepšinio analitikos ir lazeriais kuriamos kosmoso infrastruktūros.

Ir nors prognozės skyrėsi, jas jungė viena mintis – nemaža dalis to, ką vis dar vadiname ateitimi, kuriama jau šiandien.

Ne kaip turėtų būti, o kaip bus po 20 – 30 metų

Renginio pradžioje sveikinimo žodį taręs Lietuvos inovacijų centro departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad šiandien sprendimus apie ateitį stengiamės grįsti faktais, moksliniais tyrimais ir naujais atradimais. Tačiau istorija rodo, kad net garsiausi pasaulio protai ne kartą klydo vertindami naujų technologijų galimybes – skeptiškai žvelgė į aviacijos, astronomijos ar branduolinės energijos perspektyvas. Tuo metu rašytojai, tokie kaip Žiulis Vernas, kai kuriuose savo kūriniuose stebėtinai tiksliai įsivaizdavo tai, kas vėliau tapo realybe.

Todėl S. Besagirskas „Future Predictions 2026“ pranešėjų įžvalgas kvietė vertinti ne tik kaip teorines prognozes ar spėjimus, bet ir kaip galimus ateities realybės scenarijus.

„ Linkiu pasvajoti ir šiandien turime labai daug protingų, unikalių svajotojų. Dalį jų labai gerai pažįstu ir tai, ką jie svajoja, aš tiesiog tikiu ir priimu kaip faktą, o ne kaip ateities prognozę. Ir kviečiu tuos ateities svajotojus šiandien papasakoti ne kaip turėtų būti, bet kaip bus po 20–30 metų“, – konferencijos pradžioje sakė S. Besagirskas.

Apie drąsą įsivaizduoti šiandien dar sunkiai tikėtinus scenarijus kalbėjo ir Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga. Jis svarstė apie ateitį, kurioje technologijos galėtų leisti visiškai atkurti ligos ar traumos pažeistą žmogaus kūną, o smegenų implantai – padėti kitaip mokytis ar įgyti naujų gebėjimų.

Tačiau technologinė pažanga kartu verčia klausti ne tik, ką žmogus galės padaryti, bet ir ką tai reikš pačiam žmogui. Jei vis daugiau darbo perims robotai, ar žmonės išlaikys motyvaciją kurti, veikti ir siekti naujų tikslų?

„Visos technologijos turėtų būti kuriamos dėl žmogaus ir žmogui. Technologijos negali egzistuoti pačios dėl savęs“, – pabrėžė A. Veryga.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė ateities prognozes susiejo su konkrečiais Lietuvos inovacijų iššūkiais ir galimybėmis. Prisimindama Isaaco Asimovo prognozę apie ateityje trūksiančius inžinierius, ji atkreipė dėmesį, kad tai, kas anksčiau galėjo atrodyti sunkiai įsivaizduojama, šiandien jau tapo realiu iššūkiu.

Pasak viceministrės, Lietuva turi stiprų mokslo, talentų ir inovacijų potencialą, tačiau vienas svarbiausių uždavinių išlieka gebėjimas mokslo pasiekimus sėkmingiau paversti rinkai skirtais produktais, kurie būtų kuriami Lietuvoje, eksportuojami ir kurtų ekonominę vertę.

Kaip mokslą paversti verslu?

Pirmasis konferencijos pranešimą pristatė biochemikas, fizinių mokslų daktaras, vienas ryškiausių Lietuvos gyvybės mokslų ekspertų Gintaras Valinčius, kalbėjęs tema „Moksliniais tyrinėjimais grįsto verslo ateitis“.

Pasak jo, siekiant Lietuvoje stipriau sujungti mokslą ir verslą, nebūtina ieškoti ypatingų receptų. Pirmiausia reikia kurti aplinką, kurioje galėtų atsiskleisti stipriausi tyrėjai ir kūrybiniai talentai.

„Turėtų būti sukurta kūrybiniams talentams patraukli ekosistema, kurioje talentai gali pilna jėga atsiskleisti.“, – tvirtino G. Valinčius.

Kokią ekonominę vertę gali sukurti ilgalaikės investicijos į mokslą, jis iliustravo JAV farmacijos ir biotechnologijų bendrovės „Moderna“ pavyzdžiu. G. Valinčius pasakojo apie ilgus metus trukusius tyrimus, partnerystę su farmacijos bendrove „Merck & Co“ ir mokslinių tyrimų rezultatus odos vėžio gydymo srityje.

Tačiau vien stipraus fundamentinio mokslo neužtenka. Kaip vieną svarbiausių mokslo ir verslo jungčių G. Valinčius išskyrė transliacijos kompetencijas – gebėjimą fundamentinių tyrimų rezultatus įvertinti, suprasti jų praktinio pritaikymo potencialą ir perkelti į konkrečias technologijas ar taikymo sritis.

Iš esmės, mokslo–verslo kompetencijos turi užtikrinti mokslo rezultatus praktikoje.“, – aiškino G. Valinčius.

Tad moksliniais tyrimais grįsto verslo ateičiai svarbus ne tik pats atradimas, bet ir gebėjimas atpažinti jo potencialą bei nutiesti kelią iš teorijos į praktinį pritaikymą.

Kai dirbtinis intelektas gali kurti – ar vis dar reikės dizainerio?

Technologijų pažanga keičia ne tik tai, ką galime sukurti, bet ir pačias profesijas. Apie tai konferencijoje kalbėjo „TwoCreatives“ bendraįkūrėja ir kūrybos vadovė Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė, pranešime iškėlusi klausimą – „Ar ateičiai reikia dizainerio?“

Dirbtinis intelektas jau dabar per kelias akimirkas gali sugeneruoti vizualus, tekstus ar daugybę kūrybinių variantų. Tačiau dizainas nėra vien techninis gebėjimas sukurti estetišką rezultatą. Dizainerio vertė slypi gebėjime suprasti žmogų ir kontekstą, identifikuoti problemą, užduoti tinkamus klausimus ir nuspręsti, kokio sprendimo iš tiesų reikia.

Todėl DI keičiant kūrybinį procesą, vertė vis labiau juda nuo techninio atlikimo prie kritinio ir strateginio mąstymo. Kai technologija gali pasiūlyti šimtus atsakymų, žmogui lieka svarbi užduotis – suprasti, kuris iš jų prasmingas ir kokį klausimą apskritai verta užduoti.

Tad ateities klausimas gali būti ne tiek „ar reikės dizainerio?“, kiek – kokio dizainerio reikės?

Ar technologijos pakeis patį žmogų?

Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Marius Markuckas pranešime „Ar technologijos pakeis žmogų?“ atkreipė dėmesį, kad technologijų pažanga gali keisti ne tik tai, kaip dirbame, bet ir patį žmogų – jo pažintinius gebėjimus, psichoemocinę būseną ar fizinį pajėgumą.

„Mes sparčiai judame į žmonijos raidos laiką, kai nuo žmogaus veiklos ir jo egzistencinių sąlygų technologizavimo ateisime ir turėsime vis garsiau kalbėti apie paties žmogaus technologizavimą“, – teigė M. Markuckas.

Pasak jo, technologijoms leidžiant ilgiau išlaikyti dėmesį, sumažinti nuovargį, sustiprinti atmintį ar greičiau apdoroti informaciją, ateityje gali atsirasti ir naujas pageidaujamo darbuotojo modelis – ne tik išsilavinęs, kompetentingas ar patyręs, bet ir technologiškai sustiprintas žmogus.

Tai kelia ir sudėtingą klausimą: ar technologinis žmogaus sustiprinimas išliks pasirinkimu, jei jo atsisakymas reikš mažesnį produktyvumą ir konkurencingumą darbo rinkoje?

Kai dirbtinis intelektas tampa krepšinio trenerių komandos įrankiu

Kaip duomenų analitika ir dirbtinis intelektas jau šiandien keičia profesionalų sportą, pristatė „Žalgiris Group“ inovacijų vadovas Tomas Ivanaitis, kalbėjęs apie technologijų panaudojimą siekiant pergalių krepšinyje.

Šiuolaikiniame krepšinyje analizuojama gerokai daugiau nei galutinis rezultatas, pelnyti taškai ar atkovoti kamuoliai. Kaupiami duomenys apie žaidėjų judėjimą ir pozicijas aikštelėje, metimų pasirinkimą, konkrečias žaidimo situacijas bei varžovų veiksmus. Todėl didžiausias iššūkis tampa ne surinkti kuo daugiau informacijos, o greitai paversti ją atsakymu į konkretų trenerio klausimą.

Būtent čia vis svarbesnį vaidmenį įgyja DI. Analitiniai sprendimai gali padėti didžiuliame duomenų ir vaizdo medžiagos kiekyje aptikti pasikartojančias situacijas, surasti treneriui aktualius rungtynių epizodus ir greičiau įvertinti, kas vyksta aikštelėje. Generatyvinis DI šį procesą gali dar labiau supaprastinti – vietoje darbo su sudėtingomis analitinėmis sistemomis treneris gali vis labiau „kalbėtis“ su turimais duomenimis ir natūralia kalba ieškoti atsakymo į jam rūpimą klausimą.

Vis dėlto T. Ivanaitis pabrėžė ne technologijos galimybę pakeisti trenerį, o žmogaus ir technologijos derinį. Duomenys neapima visko – sprendimams svarbi žaidėjo savijauta, psichologija, komandos dinamika, trenerio patirtis ir konkretaus rungtynių momento kontekstas. Todėl DI užduotis yra ne pasakyti treneriui, ką jis privalo daryti, bet padėti jam greičiau pamatyti tai, ką vien žmogui būtų sunku pastebėti, ir priimti geriau informuotą sprendimą.

Ateities miestus statome jau šiandien

Kol technologijos keičia žmogaus galimybes, keičiasi ir aplinka, kurioje jis gyvena. Architektas ir urbanistas Mindaugas Pakalnis pranešime „Miestai, kurie keičiasi: kaip gyvensime ateities Lietuvoje?“ atkreipė dėmesį, kad miestų ateitį formuos ne tik naujos technologijos, bet ir fundamentalūs demografiniai bei socialiniai pokyčiai.

Senstanti visuomenė, besikeičianti namų ūkių struktūra ir gyvenimo būdas keičia tai, kokio būsto, paslaugų, judumo sprendimų ir viešųjų erdvių žmonėms reikia.

Viena svarbiausių krypčių – kompaktiškesnis ir kasdieniam gyvenimui patogus miestas, kuriame kuo daugiau svarbiausių paslaugų galima pasiekti arti namų. Kartu keičiasi ir požiūris į judumą: miesto infrastruktūra negali būti kuriama vien aplink automobilį – svarbūs patogus viešasis transportas, galimybė judėti pėsčiomis ar dviračiu bei kokybiškos viešosios erdvės.

Miestų planavime ateities prognozės turi ypač didelę reikšmę. Pastatai, gatvės ir kvartalai, kuriuos kuriame šiandien, išliks dešimtmečius, todėl miesto struktūra turi gebėti prisitaikyti prie pokyčių, kurių dalies dar negalime tiksliai numatyti.

Ateities miestus savo sprendimais statome jau dabar.

Po programėlių eros: kai sistema pati supras, ko mums reikia

Visai kitokią ateities kasdienybės transformaciją prognozavo dirbtinio intelekto tyrėjas, Vilniaus universiteto profesorius ir „AAI Labs“ įkūrėjas dr. Aistis Raudys.

Šiandien programinė įranga kuriama iš anksto numatant, ko vartotojui gali prireikti – projektuojami meniu, funkcijos ir ekranai, o žmogus turi išmokti jais naudotis.

Generatyvinis DI šią logiką gali iš esmės pakeisti. Ateityje vartotojui gali pakakti pasakyti, ką jis nori padaryti, o sistema konkrečiam poreikiui pati sugeneruos reikalingą sąsają ar net iš karto atliks užduotį.

Ta pati organizacijos sistema vadovui, finansų specialistui ar inžinieriui galėtų atrodyti visiškai skirtingai – pagal konkretaus žmogaus vaidmenį, situaciją ir tuo metu siekiamą rezultatą. Kai kuriais atvejais įprastos grafinės sąsajos gali apskritai nebereikėti.

Tai keičia ir tai, kas technologijų amžiuje išlieka vertinga verslui. Jei sąsajas ir dalį programinės įrangos galima generuoti pagal poreikį, vis didesnę reikšmę įgyja organizacijos duomenys, verslo taisyklės, procesai ir prieigos teisės.

Todėl organizacijoms teks kelti jau ne vien klausimą, kaip dirbtinį intelektą įdiegti į esamas programas, bet ir – kaip pačią organizaciją paruošti darbui su DI.

Kai šviesa tampa kosmoso infrastruktūra

Dar viena „Future Predictions 2026“ ateities vizija konferencijos dalyvius nukėlė už Žemės ribų. „Astrolight“ sistemų inžinierius Adomas Lukenskas pranešime „Šviesa kaip infrastruktūra: kaip lazeriai jungs ateities palydovų tinklus“ atkreipė dėmesį į sparčiai augantį palydovų ir jų generuojamų duomenų kiekį. Ateityje milžiniškus informacijos kiekius reikės perduoti ne tik tarp Žemės ir palydovų, bet ir tarp pačių palydovų.

Vienas galimų atsakymų – lazerinis ryšys. Dėl šviesos fizinių savybių jis gali užtikrinti gerokai didesnį duomenų perdavimo pralaidumą nei tradicinis radijo ryšys. Palydovai galėtų informaciją perduoti vienas kitam grandine, o į Žemę ji būtų siunčiama tik ten, kur jos reikia.

Tokie tinklai nebėra vien ateities vizija. „Starlink“ jau naudoja tarp-palydovinį lazerinį ryšį, o Europos kosmoso agentūra vysto bendrais standartais paremtą „HydRON“ architektūrą, prie kurios ateityje galėtų jungtis skirtingi operatoriai. Šioje iniciatyvoje dalyvauja ir Lietuvos „Astrolight“, kurianti lazerinio ryšio terminalus.

Technologinis iššūkis milžiniškas – du didžiuliu greičiu kosmose judantys objektai turi vienas kitą aptikti ir palaikyti itin tikslų optinį ryšį, o įranga privalo patikimai veikti ekstremaliomis sąlygomis.

Tačiau būtent čia atsiveria galimybė Lietuvai. Turėdama stiprią lazerių pramonės tradiciją ir pasaulinio lygio kompetencijas, Lietuva gali tapti ne tik kosmoso technologijų naudotoja, bet ir jų kūrėja – „lazerių šalimi kosminės infrastruktūros grandinėje“.

Kai robotai kuria robotus – kas lieka žmonėms?

Šį klausimą konferencijoje kėlė „Sensmetry“ įkūrėjas ir vadovas, dirbtinio intelekto bei autonominių sistemų ekspertas dr. Juozas Vaicenavičius.

Technologijų raida veda nuo automatizavimo link vis didesnės autonomijos. Tradicinėms sistemoms žmogus turėjo gana tiksliai aprašyti, ką ir kaip jos turi atlikti. Pažangesnėms DI sistemoms vis dažniau galima nurodyti norimą rezultatą, o būdo jam pasiekti jos gali ieškoti pačios.

Šis pokytis paliečia ne tik fizinį darbą. DI ir automatizuotos sistemos vis aktyviau naudojamos programuojant, projektuojant, analizuojant, testuojant ir optimizuojant kitas technologijas. Kitaip tariant, technologijos tampa ne tik žmogaus sukurtais įrankiais, bet ir pačio technologijų kūrimo proceso dalyviais.

Tačiau didesnė sistemų autonomija nereiškia, kad žmogaus vaidmuo išnyksta. Priešingai – jis persikelia į kitą lygmenį.

Kažkas vis tiek turi apibrėžti, kokią problemą sprendžiame, kokio rezultato siekiame, kokias ribas sistemai nustatome ir ar jos pasiūlytas sprendimas mums priimtinas.

Technologija gali itin efektyviai optimizuoti jai duotą užduotį, tačiau techniškai optimalus rezultatas nebūtinai yra geriausias žmogui ar visuomenei. Todėl autonominėms sistemoms tampant vis pajėgesnėms, vis svarbesni tampa žmogaus gebėjimas matyti platesnį kontekstą, nustatyti prioritetus ir prisiimti atsakomybę už sprendimų pasekmes.

Ateitis nėra tai, ko turime tik laukti

Nuo fundamentinio mokslo iki dirbtinio intelekto, nuo miestų ir žmogaus biologinių ribų iki krepšinio aikštelės, autonominių robotų ir lazeriais sujungtų palydovų – „Future Predictions 2026“ parodė, kad kalbėti apie ateitį nereiškia kalbėti tik apie tolimą, sunkiai įsivaizduojamą pasaulį.

Daugelio ateities scenarijų technologiniai pagrindai egzistuoja jau šiandien. Tačiau skirtinguose konferencijos pranešimuose nuolat grįžo ir kita mintis: technologinė galimybė savaime dar nenusprendžia, kokią ateitį sukursime.

Mokslas gali atverti naujas technologines kryptis. Dirbtinis intelektas – generuoti sprendimus. Programinė įranga – prisitaikyti prie mūsų poreikių. Robotai – veikti vis autonomiškiau. Lazeriai – kurti naujus ryšio tinklus kosmose. Duomenys – padėti priimti vis tikslesnius sprendimus.

Tačiau žmogui lieka tai, kas skambėjo skirtinguose „Future Predictions 2026“ pranešimuose: gebėjimas kelti klausimus, pasirinkti tikslus, vertinti pasekmes ir nuspręsti, kokią ateitį norime kurti.

Todėl galbūt svarbiausia konferencijos prognozė yra paprasta – ateitis nėra tai, ko turime tik laukti. Didelę jos dalį savo sprendimais kuriame jau dabar.

Paskutinį kartą redaguota 1 spalio 2026

The post „Future Predictions 2026“: ateitis prasideda ne rytoj – ją kuriame jau šiandien appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Renginį organizavo Enterprise Europe Network koordinatorius Lietuvoje – Lietuvos inovacijų centras kartu su Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteriu TOOLAS.

Tarptautinis renginys – nuo Vilniaus iki nuotolinių susitikimų

Į Baltic Photonics 2026 MATCHMAKING užsiregistravo 85 dalyviai, iš kurių 71 buvo patvirtintas dalyvauti verslo kontaktų renginyje. Iš viso dalyviai buvo suplanavę 61 dvišalį B2B susitikimą, iš jų 17 vyko nuotoliniu būdu.

Gyvai Visorių informacinių technologijų parke Vilniuje susitikimuose dalyvavo 28 iš anksto užsiregistravę dalyviai, prie kurių renginio vietoje prisijungė dar 4 dalyviai be išankstinės registracijos. Kiti renginio dalyviai turėjo galimybę verslo kontaktus megzti nuotoliniu būdu.

Prie renginio tarptautiškumo ir dalyvių pritraukimo prisidėjo Enterprise Europe Network koorganizatoriai iš 16 šalių – Čekijos, Portugalijos, Švedijos, Graikijos, Prancūzijos, Austrijos, Slovėnijos, Estijos, Ukrainos, Nyderlandų, Italijos, Turkijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Serbijos.

Dėmesys konkrečioms partnerystėms

B2B susitikimai subūrė įmones, startuolius, atžalines įmones, klasterius, asociacijas, mokslo ir tyrimų institucijas bei kitus fotonikos ekosistemos dalyvius.

Pagrindinės renginio temos apėmė puslaidininkius, lazerius, fotoniką ir optiką bei šių technologijų pritaikymą kituose sektoriuose. Individualių susitikimų metu dalyviai galėjo ieškoti potencialių pirkėjų ir tiekėjų, mokslinių tyrimų partnerių, aptarti technologijų perdavimo bei tarptautinio verslo bendradarbiavimo galimybes ir ieškoti partnerių bendriems projektams.

Dalyvių grįžtamasis ryšys taip pat parodė renginio vertę – devyni atsiliepimus pateikę dalyviai savo susitikimus įvertino kaip ypač naudingus, dar vienas – kaip labai naudingus.

B2B susitikimų renginys organizuojamas įgyvendinant projektą Laser PRO, finansuojamą pagal programą Horizon Europe (dotacijos sutarties Nr. 101186838). Daugiau informacijos apie Laser PRO Excellence Hub rasite projekto interneto svetainėje: laserpro-eh.eu.

Partneriai:

Paskutinį kartą redaguota 7 spalio 2026

The post LASER-PRO: Baltic Photonics 2026: B2B susitikimai naujoms tarptautinėms partnerystėms appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Šiuo metu startuolio kelias neretai susideda iš atskirų iniciatyvų ir programų, turinčių skirtingas atrankas, kriterijus ir terminus. Pateiktame modelyje verslumo ugdymas, mokslas, hakatonai, preakceleravimas, inkubavimas, investicijos, teisinė pagalba ir tarptautinė plėtra būtų susieti tarpusavyje.

Tai leistų perspektyvioms komandoms, augant jų brandai, pereiti iš vieno etapo į kitą ir toliau naudotis bendro partnerių tinklo kompetencijomis.

14 partnerių – skirtingos kompetencijos

Bendrą paraišką pateikė Lietuvos inovacijų centras, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, „Baltic Sandbox“, „BSV Ventures“, asociacija „LithuaniaBIO“, „Rockit“, verslo angelų tinklas „LitBAN“, „Lietuvos Junior Achievement“, advokatų kontora „Sorainen“, VILNIUS TECH, paramos fondas „Junicorns“, „Delfi“ bei „Plug and Play“ padaliniai Lietuvoje ir Ispanijoje.

Partnerių kompetencijos apima skirtingus startuolio vystymo etapus – nuo jaunimo verslumo ugdymo ir mokslu grįstų idėjų vystymo iki investicijų pritraukimo, teisinės pagalbos ir tarptautinės akceleracijos.

Iniciatyva apimtų gyvybės mokslų ir biotechnologijų, pažangiosios gamybos, gynybos ir dvejopo naudojimo, informacinių ir ryšių, kosmoso, finansų bei edukacinių technologijų sritis.

Nuo jaunųjų talentų iki tarptautinių rinkų

Viena iš iniciatyvos ambicijų – perspektyvius talentus į startuolių ekosistemą įtraukti dar mokykloje ir sudaryti sąlygas jų idėjoms toliau augti universitetuose, inovacijų programose bei investuotojų tinkle.

Pažangiausioms komandoms būtų numatytas tarptautinės akceleracijos etapas, suteikiantis galimybių užmegzti ryšius su užsienio partneriais, klientais ir investuotojais.

Nors projekto veiklos numatytos Sostinės regione, pagal Inovacijų agentūros paskelbtas atrankos sąlygas jose galėtų dalyvauti startuoliai iš visos Lietuvos.

Plačiau apie iniciatyvą „Ateities vienaragių dirbtuvės“, jos partnerius ir planuojamą startuolių vystymo modelį skaitykite DELFI publikacijoje „Nuo mokyklos suolo iki pasaulio rinkų: 14 organizacijų pateikė ambicingą planą Lietuvos startuoliams“.

Paskutinį kartą redaguota 22 rugsėjo 2026

The post 14 organizacijų suvienijo jėgas: siekia sukurti vientisą kelią Lietuvos startuoliams appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Lietuvoje klasterizacija nėra naujas reiškinys. Šalyje veikia apie 50 klasterių, vienijančių daugiau nei 700 narių, o aktyviausiai į jų veiklą įsitraukia mažos ir vidutinės įmonės. Vis dėlto, pasak G. Junevičiaus, vien skaičiai neatskleidžia tikrosios klasterių vertės – ji atsiranda tuomet, kai bendradarbiavimas tampa realia kasdienės veiklos dalimi.

„Klasteris auga ne komandomis iš viršaus, o pasitikėjimu tarp tų, kurie kažkada vienas kitą laikė tik konkurentais.“

Finansavimas – postūmis, bet ne ilgalaikio veikimo pagrindas

Viena iš problemų, kurią savo komentare išskiria G. Junevičius, – dalies klasterių priklausomybė nuo finansavimo. Pasibaigus finansavimo laikotarpiui, kai kurioms organizacijoms tampa sudėtinga išlaikyti narių aktyvumą ir pasirengimą toliau investuoti į bendras veiklas.

Kitas iššūkis – vadinamieji „popieriniai“ klasteriai, kurių pagrindiniu tikslu tampa bendras dalyvavimas projektuose, tačiau tarp narių nevyksta realus žinių, kompetencijų ar galimybių apsikeitimas. Pasak G. Junevičiaus, klasterio vertė tiesiogiai priklauso nuo pačių jo narių įsitraukimo – kiek į bendradarbiavimą investuojama, tiek iš jo ir gaunama.

Svarbus vaidmuo tenka ir klasterių vadovams. Tai turėtų būti ne tik administratoriai, bet ir lyderiai, gebantys suprasti verslą, telkti skirtingų interesų organizacijas ir padėti joms atrasti bendrus tikslus. G. Junevičiaus vertinimu, tokių kompetencijų Lietuvoje vis dar trūksta.

Klasteriai – galimybė greičiau augti

Viena iš dar nepakankamai įvertintų klasterių stiprybių – jų kuriamos galimybės jaunoms ir augančioms įmonėms.

Narystė klasteryje gali suteikti prieigą prie kitų narių sukauptos patirties, kontaktų ir informacijos apie finansavimo galimybes. Jaunos įmonės taip pat gali pasinaudoti klasterio partnerių turimais gamybos pajėgumais ar infrastruktūra prototipams ir bandomosioms partijoms kurti.

Tai leidžia eksperimentuoti mažesnėmis sąnaudomis ir atidėti dideles investicijas į nuosavą infrastruktūrą iki tol, kol tampa aiškiau, ar kuriamas produktas turi paklausą rinkoje.

Ar nepamirštame jau subrendusių klasterių?

Savo komentare G. Junevičius atkreipia dėmesį ir į paramos prieinamumą brandiems klasteriams.

Autorius kelia klausimą, ar dabartinis požiūris pakankamai įvertina ilgiau veikiančias organizacijas, kurios jau yra sukaupusios patirties, užsitarnavusios reputaciją ir įsitraukusios į tarptautines programas. Jo vertinimu, pernelyg didelis dėmesys tik jauniems klasteriams gali apriboti jau subrendusių organizacijų galimybes toliau augti ir prisidėti prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo.

Šis klausimas tampa dar aktualesnis žvelgiant į sritis, kuriose Lietuva jau turi stiprių kompetencijų ar didelį augimo potencialą – fotoniką, gynybos technologijas, gyvybės mokslus ir žaliąją energetiką.

Mažoje rinkoje bendradarbiavimas gali tapti konkurenciniu pranašumu

Aktyviai klasteriuose veikiančios įmonės tarp pagrindinių naudų įvardija greitesnę prieigą prie rinkos informacijos, bendrą dalyvavimą tarptautinėse parodose, galimybę dalintis infrastruktūra ir kartu imtis projektų, kurių viena įmonė savarankiškai įgyvendinti negalėtų.

Todėl klasterizacija nėra tik dar viena verslo paramos priemonė. Jos esmė – gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą ir suprasti, kad mažoje rinkoje augimas nebūtinai turi vykti vienas kito sąskaita.

G. Junevičius savo komentare primena paprastą principą – „vienas lauke ne karys“. Lietuvos rinka yra nedidelė, tačiau įmonėms sujungus kompetencijas ir išteklius atsiveria galimybės kartu konkuruoti dėl gerokai didesnių rinkų už Lietuvos ribų.

„Klasterizacija nėra stebuklingas receptas – tai kantrybės menas.“

Tam, kad Lietuvos klasteriai augtų ir stiprėtų, reikia ne tik finansavimo, bet ir profesionalios vadybos, aktyvių narių, tarpusavio pasitikėjimo bei ilgalaikio požiūrio

Visą Gyčio Junevičiaus komentarą „Klasterizacija Lietuvoje: ar išmokome augti kartu?“ skaitykite „Verslo žiniose“. (straipsnis prieinamas VŽ prenumeratoriams).

Skaityti straipsnį „Verslo žiniose“

Paskutinį kartą redaguota 8 rugsėjo 2026

The post Klasterizacija Lietuvoje: ar išmokome augti kartu? appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Konferencijoje dalyvavo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, KTU rektorius Eugenijus Valatka, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, savivaldybių ir švietimo įstaigų vadovai, mokslininkai bei kiti švietimo bendruomenės nariai.

Pranešimą konferencijoje skaitė ir Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas dr. Linas Eriksonas. Jis pristatė, kaip dirbtinis intelektas gali būti tikslingai pasitelkiamas bendrojo ugdymo kokybei gerinti ir mokytojų darbui palengvinti.

Dirbtinis Intelektas – ne namų darbų atlikėjas, o mokymosi proceso dalis

Konferencijoje pristatyti duomenys rodo, kad Lietuvos mokytojai dirbtinį intelektą ugdymo procese naudoja aktyviai – bent 39 proc. šalies mokytojų yra naudoję DI mokydami mokinius.

Tačiau, kaip savo pranešime akcentavo dr. L. Eriksonas, svarbus ne vien pats technologijos naudojimas, bet ir tai, kaip bei kokiu tikslu ji integruojama į ugdymo procesą.

Nesistemingas DI naudojimas, pavyzdžiui, tik namų darbams atlikti, savaime nepadeda gerinti mokymosi rezultatų. Didesnę vertę technologija gali kurti tuomet, kai ji sąmoningai ir kryptingai integruojama į mokymąsi klasėje, o mokytojas išlieka aktyvus šio proceso dalyvis.

Pavyzdžiui, vietoje užduoties namuose savarankiškai parašyti rašinį, jo struktūrą ar pirminius apmatus galima kurti klasėje, pasitelkiant DI ir mokytojo pagalbą. Vėliau mokinys darbą gali savarankiškai tobulinti ir užbaigti namuose. Tokiu būdu DI tampa priemone, padedančia mokytis, o ne pakeičiančia patį mokymosi procesą.

Svarbiausia – aiški kryptis ir tikslas

DI gali suteikti mokytojams daugiau galimybių individualizuoti ugdymą, efektyviau rengti mokymosi medžiagą ar pritaikyti užduotis skirtingų poreikių mokiniams. Pavyzdžiui, technologijos gali padėti rengti ir adaptuoti užduotis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

Vis dėlto tam reikalingas ne atsitiktinis atskirų DI įrankių naudojimas, o aiški jų taikymo kryptis, strategija ir supratimas, kokią problemą technologija turi padėti spręsti.

Nacionalinėje konferencijoje taip pat daug dėmesio skirta mokytojų socialiniam ir emociniam saugumui, sveikos organizacijos kultūrai, profesiniam perdegimui, įtraukiajam ugdymui bei bendrai Lietuvos švietimo būklei.

Konferencija „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“ kasmet prieš naujų mokslo metų pradžią suburia šalies švietimo bendruomenę aptarti aktualiausių švietimo klausimų ir pasirengti artėjantiems mokslo metams.

Nuotr. T. Biliūnas / BNS

Paskutinį kartą redaguota 1 rugsėjo 2026

The post Dirbtinis intelektas mokykloje: kaip jį pasitelkti geresnei ugdymo kokybei? appeared first on Lietuvos inovacijų centras.

Trumpai:

• Lietuvos inovacijų centras tapo Europos patentų organizacijos (EPO) koordinuojamo PATLIB tinklo dalimi.
• Narystė stiprina LIC kompetencijas patentinės informacijos ir intelektinės nuosavybės srityse bei papildo jau teikiamą pagalbą inovacijų, technologijų perdavimo ir komercializavimo klausimais.
• Verslui tai atveria daugiau galimybių naudoti patentinę informaciją vertinant technologijas, konkurencinę aplinką ir priimant sprendimus dėl inovacijų vystymo.
• Mokslo bendruomenei PATLIB kompetencijos gali padėti geriau įvertinti kuriamų technologijų potencialą, jų apsaugos ir komercializavimo galimybes.
• Viešajam sektoriui patentų informacija ir analitika gali tapti papildomu duomenų šaltiniu vertinant technologijų vystymosi tendencijas ir formuojant inovacijų politiką.

Lietuvos inovacijų centras (LIC) tapo Europos patentų organizacijos (EPO) koordinuojamo PATLIB tinklo dalimi. Prisijungimas prie tarptautinio patentinės informacijos centrų tinklo sustiprins LIC kompetencijas intelektinės nuosavybės ir patentinės informacijos srityse bei leis šias žinias glaudžiau susieti su technologijų vystymu, inovacijų diegimu ir komercializavimu.

„Šiandien inovaciją kurianti įmonė susiduria su gerokai daugiau klausimų nei vien technologijos sukūrimas – reikia įvertinti jos potencialą, apsaugoti intelektinę nuosavybę, rasti finansavimo šaltinius ir partnerius, pasirengti komercializavimui bei išėjimui į tarptautines rinkas. Lietuvos inovacijų centro tikslas – kad verslui nereikėtų kiekviename šiame etape ieškoti pagalbos atskirai. Prisijungimas prie PATLIB tinklo papildo mūsų kompetencijas dar viena svarbia grandimi ir leidžia nuosekliau lydėti įmones visame inovacijos vystymo kelyje. Kartu stipriname galimybes padėti viešajam sektoriui geriau suprasti technologijų raidos tendencijas ir priimti duomenimis grįstus inovacijų politikos sprendimus“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius Darius Gurskis.

PATLIB – daugiau kaip 300 patentinės informacijos centrų vienijantis Europos tinklas. Jo centrai veikia kaip vietiniai prieigos prie patentinės informacijos ir intelektinės nuosavybės žinių taškai, padedantys inovatoriams orientuotis patentų sistemoje ir pasinaudoti joje sukaupta informacija.

Prisijungęs prie PATLIB tinklo, Lietuvos inovacijų centras stiprina savo, kaip jungties tarp verslo, mokslo ir inovacijų ekosistemos, vaidmenį. Greta jau teikiamos pagalbos technologijų perdavimo, tarptautinės partnerystės, finansavimo galimybių ir inovacijų diegimo klausimais atsiranda galimybė nuosekliau integruoti patentinės informacijos ir intelektinės nuosavybės kompetencijas.

Patentinė informacija – ne tik išradimo apsaugai

Patentų sistemos vertė verslui neapsiriboja galimybe teisiškai apsaugoti sukurtą išradimą. Patentų duomenų bazėse sukaupta informacija leidžia stebėti technologijų vystymosi kryptis, analizuoti konkurencinę aplinką, ieškoti jau egzistuojančių technologinių sprendimų ir priimti geriau pagrįstus sprendimus prieš investuojant į naujo produkto ar technologijos kūrimą.

Verslui tokios kompetencijos gali būti aktualios jau ankstyvame inovacijos vystymo etape – siekiant geriau suprasti technologinę aplinką, įvertinti turimos idėjos potencialą ar identifikuoti galimas technologijų vystymo ir komercializavimo kryptis.

PATLIB tinklo centrai Europoje teikia įvairias paslaugas – nuo prieigos prie patentinės informacijos ir pagalbos ja naudojantis iki technologijų bei konkurentų stebėsenos, patentų statistikos, intelektinės nuosavybės strategijos, patentų vertinimo ir technologijų perdavimo paslaugų.

Mokslui – dar viena jungtis su rinka

Naujos kompetencijos svarbios ir Lietuvos mokslo bei tyrimų bendruomenei. Kuriant naują technologiją ar atliekant taikomuosius tyrimus, svarbu suprasti ne tik mokslinį jų potencialą, bet ir tai, kokie panašūs sprendimai jau egzistuoja, kaip vystosi konkreti technologijų sritis ir kokios galėtų būti sukurtų rezultatų apsaugos bei panaudojimo galimybės.

PATLIB tinklas vis daugiau dėmesio skiria intelektinės nuosavybės vertės kūrimui, technologijų perdavimui ir komercializavimui. Todėl narystė tinkle LIC suteikia papildomų galimybių stiprinti kompetencijas, padedančias trumpinti kelią nuo mokslinio rezultato ar technologinės idėjos iki jos praktinio pritaikymo rinkoje.

Tai papildo jau vykdomą LIC darbą jungiant Lietuvos verslą, mokslą ir tarptautinius partnerius bei padedant perspektyvioms technologijoms rasti tolesnio vystymo galimybes.

Vertė ir inovacijų politikos formuotojams

Patentų informacija gali būti vertinga ne tik atskiroms įmonėms ar tyrėjams. Dideli patentinių duomenų masyvai leidžia analizuoti, kuriose technologijų srityse sparčiausiai auga išradimų skaičius, kokie technologiniai sprendimai įgauna pagreitį, kas yra pagrindiniai jų kūrėjai ir kaip keičiasi skirtingų šalių bei regionų technologinė specializacija.

Tokios žinios gali papildyti kitus duomenų šaltinius, naudojamus formuojant inovacijų politiką, vertinant perspektyvias technologijų kryptis ar priimant sprendimus dėl inovacijų ekosistemos vystymo.

Patentų analitika yra viena iš sričių, kuriai EPO skiria vis daugiau dėmesio vystydama PATLIB tinklą – greta intelektinės nuosavybės vertinimo, technologijų perdavimo ir į vartotojų poreikius orientuotų paslaugų.

Europinės žinios – Lietuvos inovatoriams

Narystė PATLIB tinkle Lietuvos inovacijų centrui suteikia prieigą prie EPO kuriamos kompetencijų ir mokymų sistemos bei kitų Europos PATLIB centrų patirties. EPO centrams siūlo specializuotus

mokymus patentų ir intelektinės nuosavybės, patentinės paieškos, technologijų perdavimo, licencijavimo, komercializavimo ir intelektinės nuosavybės vertinimo srityse.

Šios kompetencijos papildys jau turimą Lietuvos inovacijų centro paslaugų spektrą ir leis nuosekliau lydėti inovatorius skirtinguose jų idėjų vystymo etapuose – nuo technologinio potencialo ir intelektinės nuosavybės klausimų iki partnerių paieškos, finansavimo, technologijų perdavimo ir išėjimo į tarptautines rinkas.

Prisijungimas prie PATLIB tinklo – dar vienas žingsnis stiprinant Lietuvos inovacijų centro, kaip inovacijų kompetencijų centro, vaidmenį ir siekiant, kad europinės žinios, įrankiai bei tinklai būtų praktiškai prieinami Lietuvos verslui, mokslui ir viešajam sektoriui.

Paskutinį kartą redaguota 27 liepos 2026

The post Naujos galimybės verslui: LIC stiprina patentinės informacijos kompetencijas appeared first on Lietuvos inovacijų centras.